zodyno irasas

tuteišiai

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Rytiniuose ir pietrytiniuose lietuviško ploto pakraščiuose dalis gyventojų save laikė čiabuviais, arba tuteišiais.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 100

1819 m. nuo Vilniaus gubernijos atskirtas ir Kuršo (Kurliandijos) gubernijai perduotas siauras Lietuvos pajūrio ruožas – Palangos ir Šventosios apylinkės. Bemaž visa Vilniaus gubernijos teritorija, suskirstyta į 11 apskričių, istoriniu etnografiniu požiūriu buvo lietuviška, taip pat ir Gardino gu- bernijos šiaurinis pakraštys. Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraš- čiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) procesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, laikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais).
t-002vidutinis

Tuteišiais vadinti rytinių ir pietrytinių lietuviškų žemių gyventojai, praradę lietuvio, bet neįgiję baltarusio etninės savimonės.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 100

Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraš-\nčiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) \nprocesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, \nlaikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais). Mat baltarusių šnekta pragma-\ntiniu požiūriu buvo patogesnė, nes leido suprasti ir lenkiškai kalbančius \nponus bei kunigus, ir rusų valdžios atstovus. Didesnį pagreitį šis procesas \nįgis XIX a.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 100

Bemaž visa Vilniaus gubernijos teritorija, suskirstyta į 11 apskričių, istoriniu etnografiniu požiūriu buvo lietuviška, taip pat ir Gardino gu- bernijos šiaurinis pakraštys. Bet rytiniai ir pietrytiniai šio ploto pakraš- čiai jau buvo apimti dvikalbystės ir kalbinės slavizacijos (baltarusėjimo) procesų, prarandant lietuvio, bet neįgyjant baltarusio etninės savimonės, laikant save tiesiog čiabuviais (tuteišiais). Mat baltarusių šnekta pragma- tiniu požiūriu buvo patogesnė, nes leido suprasti ir lenkiškai kalbančius ponus bei kunigus, ir rusų valdžios atstovus.