Voluinėje tėvonijas sukūrė Sanguškos, Čartoriskiai, Vyšnioveckiai ir kitos Gediminaičių šakos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 45-46
Vytauto centralizacijos politika sutelkė plačios erdvės Rytų Europoje išteklius. Labiausiai integruota į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gy- venimą tapo Voluinė, kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ėmė L I E T U V O S I S T O R I J A 46 laikyti tėvonijos dalimi. Vėliau Voluinė apskritai tapo šalutinių Gedimi- naičių šakų įsitvirtinimo erdve – čia tėvonijas sukūrė iš šių šakų kilę San- guškos (Kovelis, vėliau Slavuta), Čartoriskiai (Klevanė), Vyšnioveckiai (Vyšnivecis) ir kiti, tą patį darė čia valdas įgiję didikai Radvilos (Olyka) ir Chodkevičiai (Mlynivas), pagaliau iš Voluinės, iš Ostroho buvo nepa- prastai reikšmingą vaidmenį suvaidinę riurikaitiškos, taigi „ukrainietiš- kos“ kilmės kunigaikščiai Ostrogiškiai.
Jogaila neatsisakė teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją, todėl Lietuva valstybingumo neprarado, bet tapo Lenkijos vasale.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va- lią, nebūta. Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. O tiksliau – Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus, vasalu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Voluinę laikė savo tėvonijos dalimi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 45-46
Vytauto centralizacijos politika sutelkė plačios erdvės Rytų Europoje išteklius. Labiausiai integruota į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gy- venimą tapo Voluinė, kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ėmė L I E T U V O S I S T O R I J A 46 laikyti tėvonijos dalimi. Vėliau Voluinė apskritai tapo šalutinių Gedimi- naičių šakų įsitvirtinimo erdve – čia tėvonijas sukūrė iš šių šakų kilę San- guškos (Kovelis, vėliau Slavuta), Čartoriskiai (Klevanė), Vyšnioveckiai (Vyšnivecis) ir kiti, tą patį darė čia valdas įgiję didikai Radvilos (Olyka) ir Chodkevičiai (Mlynivas), pagaliau iš Voluinės, iš Ostroho buvo nepa- prastai reikšmingą vaidmenį suvaidinę riurikaitiškos, taigi „ukrainietiš- kos“ kilmės kunigaikščiai Ostrogiškiai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 46
(Vyšnivecis) ir kiti, tą patį darė čia valdas įgiję didikai Radvilos (Olyka)
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 50
tuvos valdovų nuostatą plėsti valstybę visoje baltų erdvėje. Tačiau vėliau