Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. Labiausiai integruota į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyvenimą tapo Voluinė, kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ėmė L I E T U V O S I S T O R I J A 46 laikyti tėvonijos dalimi. Kuchmeisteriui pareiškus, kad Lietuva nesilaikanti Torunės sutarties sąlygų, kad turėtų sugriauti Veliuonos pilį ir šią žemę grąžinti Ordinui, Vytautas atkirtęs: „Jūs norite man išplėšti tėvų palikimą ir Veliuonos pilį atimti; bet kol aš jums atiduosiu, ne.
Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va- lią, nebūta. Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. O tiksliau – Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus, vasalu.
Vytauto centralizacijos politika sutelkė plačios erdvės Rytų Europoje išteklius. Labiausiai integruota į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gy- venimą tapo Voluinė, kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ėmė L I E T U V O S I S T O R I J A 46 laikyti tėvonijos dalimi. Vėliau Voluinė apskritai tapo šalutinių Gedimi- naičių šakų įsitvirtinimo erdve – čia tėvonijas sukūrė iš šių šakų kilę San- guškos (Kovelis, vėliau Slavuta), Čartoriskiai (Klevanė), Vyšnioveckiai (Vyšnivecis) ir kiti, tą patį darė čia valdas įgiję didikai Radvilos (Olyka) ir Chodkevičiai (Mlynivas), pagaliau iš Voluinės, iš Ostroho buvo nepa- prastai reikšmingą vaidmenį suvaidinę riurikaitiškos, taigi „ukrainietiš- kos“ kilmės kunigaikščiai Ostrogiškiai.
Vytauto centralizacijos politika sutelkė plačios erdvės Rytų Europoje išteklius. Labiausiai integruota į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gy- venimą tapo Voluinė, kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ėmė L I E T U V O S I S T O R I J A 46 laikyti tėvonijos dalimi. Vėliau Voluinė apskritai tapo šalutinių Gedimi- naičių šakų įsitvirtinimo erdve – čia tėvonijas sukūrė iš šių šakų kilę San- guškos (Kovelis, vėliau Slavuta), Čartoriskiai (Klevanė), Vyšnioveckiai (Vyšnivecis) ir kiti, tą patį darė čia valdas įgiję didikai Radvilos (Olyka) ir Chodkevičiai (Mlynivas), pagaliau iš Voluinės, iš Ostroho buvo nepa- prastai reikšmingą vaidmenį suvaidinę riurikaitiškos, taigi „ukrainietiš- kos“ kilmės kunigaikščiai Ostrogiškiai.