Dusburgietis teigia, kad žemė susideda iš mažesnių „teritorijų” (in terrilorio Scoken, III, 6; ad territorium Reysen, III, 11; de depredatione territorium Pastovie et Gesovie, III, 246 ir kt.); žinomas tik lotyniškas šio teritorinio vieneto vardas (Jer —geblt), plg. Dusburgietis teigia, kad valsčių sudarė pilis ir didelis laukų, pievų, miškelių plotas su bajorų sodybomis — kaimais ir žemdirbių — sodžiais (Jurginis J.
D. žemė susideda iš mažesnių „teritorijų” (in terrilorio Scoken, III, 6; ad territorium Reysen, III, 11; de depredatione territorium Pastovie et Gesovie, III, 246 ir kt.); žinomas tik lotyniškas šio teritorinio vieneto vardas (Jer —geblt), plg. HP, 1, 1, p. 284; Wenskus R. Kleinverbände..., p. 201—254. H. Lovmianskis šioms „žemės” dalims pavadinti įvedė sutartinį terminą — valsčių (Łowmiański H. Studja..., 2, p. 5, 137). D. territorium atitinka kryžiuočių kelių aprašymų lant (plg. D. III, 313 ir Weg. 86; D. III, 246 ir Weg. 33). Lant (kraštas) vėlesniuose dokumentuose Lietuvoje vadinamas valsčiumi. Valsčiaus terminą galime (istoriografijoje tai priimta) taikyti ir XIII—XIV a. pradžiai.
Valsčių sudarė pilis ir didelis laukų, pievų, miškelių plotas su bajorų sodybomis — kaimais ir žemdirbių — sodžiais (Jurginis J. Baudžiavos..., p. 168; Łowmiański H. Studja..., 2, p. 6— 44, 78; Пашуто В. T. Образование..., c. 333; Pašuta V. Lietuvos..., p. 206—207).