Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
6 teiginiai6 įrašai1 ryšys
Šaltiniai ir citatos
Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–6 iš 6 teiginių
1918 m. vasario 16 d. Taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi.
PDF 135
Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų
Prancūzija Georges'o B. Clemenceau rašte aiškino, kad Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos nepažeidė tautų apsisprendimo principo.
PDF 140
Prancūzija Žoržo B. Klemanso (Georges B. Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai nepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada buvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.
Rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
PDF 135
va yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami
Radikalioji ir konservatyvioji lietuvių politinės visuomenės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui.
PDF 131
Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
Dvi lietuvių politinės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai.
PDF 131
Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
1917 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
PDF 135
Oberostas, rezidavęs Kaune, norimos rezoliucijos projektą įteikė Tarybos prezidiumui, kuris, kiek pataisęs, grąžino ją karinei administracijai gruodžio 11 dieną kaip priimtą. Pirmoje rezoliucijos dalyje tautų apsisprendimo teisės pagrindu ir remiantis Vilniaus konferencijos nutarimais skelbiama, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami visi buvę valstybiniai ryšiai su kitomis valstybėmis. Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų).