Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Sąvoka

suverenitetas suverenumas

6 teiginiai8 įrašai1 ryšys

Suverenumas – valstybės savarankiškumą ir jos aukščiausią politinę galią nusakanti sąvoka, šiame šaltinių rinkinyje atskleidžiama per Lietuvos istorijos įvykius. Sutarties pirmuoju straipsniu Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę bei suverenumą, o Maskva taip pat patvirtino Lietuvos suverenias teises į Vilnių, kol Lietuva neatsisakys suverenumo Lenkijos naudai. 1989 m. gegužės 18 d., Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui reikalaujant, priimtos konstitucinės pataisos, įtvirtinusios Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu, ir deklaracija dėl Lietuvos SSR valstybinio suvereniteto. Pradiniame Sąjūdžio etape suverenumas skambėjo pagrindiniame šūkyje „Viešumas, demokratija, suverenumas“, o Vasario 16 Aktas tapo lietuvių nacijos laisvės ir suverenumo simboliu bei davė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei. Šaltiniuose taip pat pažymima, kad suverenumo sąvoka pamažu keitėsi, tačiau trūksta aiškios žodyno tipo apibrėžties ir visų minimų įvykių datų.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Lietuviaisuverenitetas suverenumas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
VartosenaŠaltinių nesutarimas
  • Reikšmė vartojama kalbant apie valstybės nepriklausomybės ir suverenumo pripažinimą tarptautinėje sutartyje.
  • Vartojama apibūdinti valstybės suverenias teises į teritoriją.
  • Vartojama politiniame ir konstituciniame kontekste kalbant apie Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu ir Lietuvos SSR valstybinį suverenitetą.
  • Vartojama kaip laisvės ir valstybės nepriklausomybės simbolio apibūdinimas.
  • Sąvoka apibūdinama kaip laikui bėgant pakitusi; konkrečiame istoriniame etape ji dar nesieta su politinės sistemos keitimu, o tautiniu klausimu kalbėta atsargiai.
  • Vartojama Sąjūdžio politiniame šūkyje „Viešumas, demokratija, suverenumas“.
  • Lietuvos istorijos aprašyme apie sutartį, kuria Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir suverenumą.
  • Lietuvos istorijos aprašyme apie Maskvos patvirtintas Lietuvos suverenias teises į Vilnių; minima sąlyga, kad Lietuva neatsisakys suverenumo Lenkijos naudai.
  • 1989 m. gegužės 18 d. priimtų konstitucinių pataisų ir deklaracijos aprašymas; šaltinio autorių istorinis vertinimas.
  • Šaltinio autorių teigimu, Vasario 16 Aktas tapo lietuvių nacijos laisvės ir suverenumo simboliu.
  • Šaltinio autorių aprašomas Sąjūdžio laikotarpis; vertinimas pateiktas istoriniame kontekste.
  • Pradinis Sąjūdžio etapas, kai, pasak šaltinio autorių, pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Pirmuoju sutarties straipsniu Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę bei suverenumą.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofės (Adolf Joffe), traktavo Lietuvą kaip naują politinį vienetą ir sutiko pripažinti Lietuvą remdamiesi nacijų apsisprendimo teise – taigi silpnesniu pripažinimo dokumentu. Lietuviai atsigriebė 1 sutarties straipsnyje – juo Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą. Teritoriniai klausimai taip pat buvo sprendžiami palankiai.
t-003vidutinis

LPS reikalaujant, 1989 m. gegužės 18 d. priimtos konstitucinės pataisos, skelbiančios Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu, ir deklaracija dėl Lietuvos SSR valstybinio suvereniteto.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Vasario 16 Aktas tapo lietuvių nacijos laisvės ir suverenumo simboliu ir davė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

Pradiniame Sąjūdžio etape pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pradiniame etape Sąjūdis iš esmės buvo gorbačiovinės perestroikos kūdikis, kurį su ankstesniais kovų etapais siejo tik laisvos Lietuvos siekis. M. Gorbačiovas, rungdamasis su senąja SSKP vadovybe, buvo priverstas remtis reformas palaikančiomis jėgomis, o LPS stengėsi remti Maskvoje pradėtas reformas ir siekė jas įgyvendinti Lietuvoje. Pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“. Svarbiausias dėmesys skiriamas kultūros ir ekologijos problemoms, šalies ekonomikai.
t-005vidutinis

Suverenumo sąvoka pamažu keitėsi, tačiau politinės sistemos keitimas dar neminėtas, o tautiniu klausimu pasisakyta atsargiai.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žinomi lietuvių ekonomistai Kazimieras Antanavičius, Kazimiera Prunskienė, Antanas Buračas, Eduardas Vilkas viešai ėmė svarstyti Lietuvos kovos dėl ekonominio savarankiškumo klausimus, pasisakė už įmonių savarankiškumą ir rinkos laisvę, kad respublika neturi būti mechaninė įmonių suma, kaip SSRS neturėtų būti mechaninė respublikų suma. „Suverenumo“ sąvoka pamažu keitėsi, kol kas nekalbėta apie politinės sistemos keitimą, o tautiniu klausimu pasisakyta atsargiai. Pamažu žmonėse tirpo baimės jausmas, kad kitaip kalbantis ar rašantis bus ištremtas, suimtas, uždarytas į psichiatrijos ligoninę.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 8 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
Lietuviai

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—68