Pirmuoju sutarties straipsniu Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę bei suverenumą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 142
Lietuviai atsigriebė 1 sutarties straipsnyje – juo Rusija visiems laikams \natsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 142
Tačiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofės (Adolf Joffe), traktavo Lietuvą kaip naują politinį vienetą ir sutiko pripažinti Lie- tuvą remdamiesi nacijų apsisprendimo teise – taigi silpnesniu pripažini- mo dokumentu. Lietuviai atsigriebė 1 sutarties straipsnyje – juo Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą. Teritoriniai klausimai taip pat buvo sprendžiami palankiai.
Maskva patvirtino, kad Lietuva turi suverenias teises į Vilnių, kol neatsisakys suverenumo Lenkijos naudai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 146-147
Pagal abiejų tų sutarčių punktus dėl Vilniaus turėjo susitarti Lietuva ir Lenkija. Maskva patvirtino, kad sutar- 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 147 tis su Lietuva tebelieka galioti, kad Lietuva turi suverenias teises į Vilnių, kol neatsisakys savo suverenumo Lenkijos naudai. Ambasadorių konferencijos 1923 m.
LPS reikalaujant, 1989 m. gegužės 18 d. priimtos konstitucinės pataisos, skelbiančios Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu, ir deklaracija dėl Lietuvos SSR valstybinio suvereniteto.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 237
LPS reika-\nlaujant, 1989 m. gegužės 18 d. priimtos konstitucinės pataisos, skelbian-\nčios Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu, ir deklaracija \ndėl Lietuvos SSR valstybinio suvereniteto.
Vasario 16 Aktas tapo lietuvių nacijos laisvės ir suverenumo simboliu ir davė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 136
Vasario 16 Aktas, išreiškęs lietuvių tautos viltis ir aspiracijas, tapo na-\ncijos laisvės ir suverenumo simboliu, Lietuvos Nepriklausomybės diena, \ndavė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei, pagaliau aiškiai pasakant, \nkur Taryba veda Lietuvą.
Suverenumo sąvoka pamažu keitėsi, tačiau politinės sistemos keitimas dar neminėtas, o tautiniu klausimu pasisakyta atsargiai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 235
„Suverenumo“ sąvoka pamažu keitėsi, kol kas nekalbėta apie politinės sis-\ntemos keitimą, o tautiniu klausimu \npasisakyta atsargiai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 235
Žinomi lietuvių ekonomistai Kazimieras Antanavičius, Kazi- miera Prunskienė, Antanas Buračas, Eduardas Vilkas viešai ėmė svarstyti Lietuvos kovos dėl ekonominio savarankiškumo klausimus, pasisakė už įmonių savarankiškumą ir rinkos laisvę, kad respublika neturi būti mecha- ninė įmonių suma, kaip SSRS neturėtų būti mechaninė respublikų suma. „Suverenumo“ sąvoka pamažu keitėsi, kol kas nekalbėta apie politinės sis- temos keitimą, o tautiniu klausimu pasisakyta atsargiai. Pamažu žmonėse tirpo baimės jausmas, kad kitaip kal- bantis ar rašantis bus ištremtas, suim- tas, uždarytas į psichiatrijos ligoninę.
Pradiniame Sąjūdžio etape pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 235
Pradiniame etape Sąjūdis iš es- mės buvo gorbačiovinės perestroikos kūdikis, kurį su ankstesniais kovų eta- pais siejo tik laisvos Lietuvos siekis. M. Gorbačiovas, rungdamasis su senąja SSKP vadovybe, buvo priverstas remtis reformas palaikančiomis jėgomis, o LPS stengėsi remti Maskvoje pradėtas reformas ir siekė jas įgyvendinti Lietuvoje. Pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“. Svarbiausias dėmesys skiriamas kultūros ir ekologijos problemoms, šalies ekonomikai.