t-001vidutinis
Pasakojime mirusiajam amžinoji bausmė pakeista laikinomis kančiomis skaistykloje, kol giminaitis grąžins neteisėtai pasisavintą lauką.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tas atsakė buvęs vienus metus maldininku Prūsijos žemėje, o grįždamas miręs ir čia palaidotas, be to, dėl vieno lauko, kurį, gyvas būdamas, neteisiai buvęs nuo kaimyno pasisavinęs, tapęs amžinai pasmerktas, bet, padarius jam maldininko įžadus, pats Kristus, už kuriam suteiktas kančias jis ir keršijęs, esąs jam pakeitęs amžinąją bausmę 290 Pasak J. Dlugošo, tai Krokuvos žemės riteris Vigžda iš Čorštino (Długosz J., Roczniki..., kn. 7, p. 72). 291 D.— juxtа castrum Wischerot, Jer — zu Wischegrot — Višogrudas, Wyszogród — dab. Fordonas kair. Vyslos krante, prie Bidgoščiaus. Išliko piliakalnis. 1330 m. pilį sunaikino kryžiuočiai. 292 Jer. kalba apie 1050 vyrų, tuo tarpu XIII a. vidurio Henriko iš Hohenlohės pranešimas — tik 500 vyrų (SRP, 5, p. 166). Tai vyko 1244 m. ar 1245 m. pradžioje. laikinąja, būtent tol skaistykloje kentėti, kol tas ar kitas jo giminaitis negrąžinsiąs minėtojo lauko. Sitai išgirdęs, vyskupas paklausė, ar kas jo nepažįstąs. Sūnus jam atsakė, kad šis numirėlis esąs jo tėvas, ir pasižadėjo sąžiningai tą lauką sugrąžinti.