Lenkams aprimus, jie ramiau žiūrėjo į lietuvių senato ir kunigaikščio veiksmus. Pasitarus su Lietuvos senatu, į Lenkiją buvo išsiųsti Lietuvos didikai su dovanomis ir pažadais. Mykolas, sužinojęs, kad Kazimieras su žymiausiais senatoriais ir bajorais vyksta iš Bresto į Vilnių, paliko Trakų pilį ir patraukė į Mazoviją.
Reikėjo tikėtis, kad nuolatos\nstiprėjantys nesutarimai gali pridaryti žalos. Štai todėl,\npasitaręs su Lietuvos senatu, Kazimieras išsiuntė į Len\nkiją šio krašto didikus gausiai juos apdovanojęs ir dar\ndaugiau dovanų pažadėjęs.\nS u šau kia se im ą\nPo to, nutaręs deramai su\ntvarkyti valstybės reikalus,\nsušaukė Vilniuje seimą pasistengęs, kad jame dalyvau\ntų kuo daugiau žmonių.
Tuo\n46 9\n\ntarpu Mykolas, gavęs žinią, jog Kazimieras su žymiau\nsiais senatoriais ir bajorais atvyksta iš Bresto į Vilnių, \npaliko Trakų pilį ir patraukė į Mazoviją su penkiais šim\ntais raitelių. Netikėtai miš- \nA tle id ž ia \nn e tik ė ta i \nkuose netoli Rūdninkų mies-\np a k e lė je \ns u tik ta m \ntelio jis užšoko ant Kazimiero\nM y k o lu i \npalydos. Patekęs į tokią ne\naiškią padėtį, jis, be galo išsi\ngandęs ir nė nemėginęs bėgti, nes šitaip dar labiau bū\ntų pabloginęs savo padėtį, nušoko nuo žirgo ir, puolęs \nKazimierui po kojų, jį pasveikino kaip Lietuvos didįjį \nkunigaikštį bei nuolankiai paprašė nubausti jo tėvo žu\ndikus, o jo paties, visiškai atsiduodančio valdovo malo\nnei, neatiduoti žmogžudžiams.