Pasitarus su Lietuvos senatu, į Lenkiją buvo išsiųsti Lietuvos didikai su dovanomis ir pažadais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 469
Reikėjo tikėtis, kad nuolatos\nstiprėjantys nesutarimai gali pridaryti žalos. Štai todėl,\npasitaręs su Lietuvos senatu, Kazimieras išsiuntė į Len\nkiją šio krašto didikus gausiai juos apdovanojęs ir dar\ndaugiau dovanų pažadėjęs.\nS u šau kia se im ą\nPo to, nutaręs deramai su\ntvarkyti valstybės reikalus,\nsušaukė Vilniuje seimą pasistengęs, kad jame dalyvau\ntų kuo daugiau žmonių.
Mykolas, sužinojęs, kad Kazimieras su žymiausiais senatoriais ir bajorais vyksta iš Bresto į Vilnių, paliko Trakų pilį ir patraukė į Mazoviją.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 468
Tuo\n46 9\n\ntarpu Mykolas, gavęs žinią, jog Kazimieras su žymiau\nsiais senatoriais ir bajorais atvyksta iš Bresto į Vilnių, \npaliko Trakų pilį ir patraukė į Mazoviją su penkiais šim\ntais raitelių. Netikėtai miš- \nA tle id ž ia \nn e tik ė ta i \nkuose netoli Rūdninkų mies-\np a k e lė je \ns u tik ta m \ntelio jis užšoko ant Kazimiero\nM y k o lu i \npalydos. Patekęs į tokią ne\naiškią padėtį, jis, be galo išsi\ngandęs ir nė nemėginęs bėgti, nes šitaip dar labiau bū\ntų pabloginęs savo padėtį, nušoko nuo žirgo ir, puolęs \nKazimierui po kojų, jį pasveikino kaip Lietuvos didįjį \nkunigaikštį bei nuolankiai paprašė nubausti jo tėvo žu\ndikus, o jo paties, visiškai atsiduodančio valdovo malo\nnei, neatiduoti žmogžudžiams.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
tarpu Mykolas, gavęs žinią, jog Kazimieras su žymiau siais senatoriais ir bajorais atvyksta iš Bresto į Vilnių, paliko Trakų pilį ir patraukė į Mazoviją su penkiais šim tais raitelių. Netikėtai miš- A tle id ž ia n e tik ė ta i kuose netoli Rūdninkų mies- p a k e lė je s u tik ta m telio jis užšoko ant Kazimiero M y k o lu i palydos. Patekęs į tokią ne aiškią padėtį, jis, be galo išsi gandęs ir nė nemėginęs bėgti, nes šitaip dar labiau bū tų pabloginęs savo padėtį, nušoko nuo žirgo ir, puolęs Kazimierui po kojų, jį pasveikino kaip Lietuvos didįjį kunigaikštį bei nuolankiai paprašė nubausti jo tėvo žu dikus, o jo paties, visiškai atsiduodančio valdovo malo nei, neatiduoti žmogžudžiams.
Susietas teiginys: t-003
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kas bus tada, kai Mykolas, pertvarkęs jam likusią kariuomenę ir ją pa pildęs, vėl įgaus ryžto griebtis ginklo? Negi jie mano, kad žmonės, dabar taip ryžtingai remią į sostą pakeltą kunigaikštį Kazimierą, aukos ir gyvybę, ir turtą už pa prastą vietininką? Lietuva šiuo metu atsidūrusi tokioje padėtyje, kad jai reikalingas ne vietininkas, pavaduo jąs karalių, o valdovas, galįs pats spręsti ir veikti.