Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Sąvoka

seimelis

5 teiginiai6 įrašai1 ryšys

Vikipedijos įžanga

Seimelis (lenk. Sejmik) – nuo 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1569–1795 m. Abiejų Tautų Respublikos, 1795–1863 m. Rusijos imperijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių, apskričių (pavietų) ir kitų teritorinių junginių bajorų suvažiavimas, įteisintas 1565 m. gruodžio 30 d. Žygimanto Augusto privilegija. Šiuolaikinėje Lenkijoje sejmik województwa vadinamas vaivadijos savivaldos atstovaujamoji institucija.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Seimelis – bajorijos susirinkimas, kuriame buvo svarstomi vietos reikalai, renkami pareigūnai ir atstovai į seimą. Seimeliuose bajorija ne tik rinkdavo atstovus, bet ir surašydavo jiems instrukcijas, todėl šie susirinkimai buvo svarbi politinio atstovavimo grandis. Vėliau seimeliai buvo šaukiami konkretiems tikslams: priešseiminiuose rinkti atstovai į seimą, o reliaciniuose išklausyti iš seimo grįžusių atstovų pranešimai. Grabnyčių seimelyje, rengiamame apie vasario 2 d., būdavo renkami tribunolo teisėjai, tribunole dirbdavę vienus metus. 1749 m. Smolensko pavieto seimelyje išrinkti keli pareigūnai, tarp jų vėliavininkas Povilas Vladislovas Košycas ir žemės teisėjas Karolis Eidžiatovičius.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

pavietasseimelis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Reikšmė
  • Seimelis – bajorijos susirinkimas, kuriame bajorija apsvarstydavo savo reikalus, rinkdavo teismą, kitus urėdus ir atstovus į seimą bei surašydavo jiems instrukcijas.
  • A. Šapokos redaguotoje Lietuvos istorijoje aprašoma istorinė seimelių paskirtis.
VartosenaŠaltinių nesutarimas
  • Seimeliai buvo šaukiami konkretiems reikalams ir turėjo atskirus pavadinimus: priešseiminiuose rinkti atstovai į seimą, reliaciniuose grįžę atstovai pranešdavo apie seimo darbus, elekciniuose rinkti pavieto arba vaivadijos urėdai.
  • Grabnyčių seimelyje, šaukiamame apie vasario 2 d., būdavo renkami tribunolo nariai, kurie tribunole darbuodavosi vienus metus.
  • 1749 m. Smolensko pavieto seimelyje buvo renkami pavieto pareigūnai, tarp jų vėliavininkas, žemės teisėjas, iždininkas ir žemės raštininkas.
  • Istorinė vartosena, aprašyta A. Šapokos redaguotoje Lietuvos istorijoje; nurodoma, kad vėliau seimeliai buvo šaukiami atskiriems reikalams.
  • Istorinė vartosena pagal A. Šapokos redaguotą Lietuvos istoriją; aprašomas laikotarpis iki nepriklausomybės pabaigos.
  • Domininkas Burba, remdamasis 1749 m. Jono Dominyko Lopacinskio korespondencija, aprašo konkretų Smolensko pavieto seimelį.
  • A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
  • Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002

Seimeliuose bajorija rinkdavo atstovus į seimą ir surašydavo jiems instrukcijas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo teismą ir kitus urėdus. Taip pat seimeliuose buvo renkami atstovai į seimą ir surašomos jiems instrukcijos. Vėliau seimeliai buvo šaukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas iš jų turėjo atskirus vardus: priešseiminiuose seimeliuose būdavo renkami atstovai į seimą; reliaciniuose atstovai, grįžę iš seimo, padarydavo pranešimus apie seimo darbus; elekciniuose būdavo renkami pavieto arba vaivadijos urėdai, ir t. t. **3.
t-004vidutinis

1749 m. Smolensko pavieto seimelyje buvo renkami tokie pareigūnai kaip vėliavininkas, žemės teisėjas, iždininkas ir žemės raštininkas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)

t-005vidutinis

1749 m. Smolensko pavieto seimelyje Povilas Vladislovas Košycas buvo išrinktas vėliavininku, o Karolis Eidžiatovičius – žemės teisėju.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)

t-001

Grabnyčių seimelyje apie vasario 2 d. būdavo renkami tribunolo nariai, kurie tribunole dirbdavo vienus metus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Su mažais pakeitimais jis toks pat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos. Tribunolo teisėjais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. Jie visada būdavo renkami specialiai šaukiamame Grabnyčių seimely (apie vasario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus.
t-003vidutinis

Vėliau seimeliai buvo šaukiami atskiriems reikalams: priešseiminiuose rinkti atstovai į seimą, reliaciniuose pranešta apie seimo darbus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo teismą ir kitus urėdus. Taip pat seimeliuose buvo renkami atstovai į seimą ir surašomos jiems instrukcijos. Vėliau seimeliai buvo šaukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas iš jų turėjo atskirus vardus: priešseiminiuose seimeliuose būdavo renkami atstovai į seimą; reliaciniuose atstovai, grįžę iš seimo, padarydavo pranešimus apie seimo darbus; elekciniuose būdavo renkami pavieto arba vaivadijos urėdai, ir t. t. **3.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
pavietas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—34
Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)—22