seimelis

Santrauka

Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais. Vėliau seimeliai buvo šaukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas iš jų turėjo atskirus vardus: priešseiminiuose seimeliuose būdavo renkami atstovai į seimą; reliaciniuose atstovai, grįžę iš seimo, padarydavo pranešimus apie seimo darbus; elekciniuose. Jie visada būdavo renkami specialiai šaukiamame Grabnyčių seimely (apie vasario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais.		c-001
t-002 Vėliau seimeliai buvo šaukiami atskiriems reikalams: priešseiminiuose rinkti atstovai į seimą, reliaciniuose pranešta apie seimo darbus.		c-002
t-003 Grabnyčių seimelyje apie vasario 2 d. būdavo renkami tribunolo nariai, kurie tribunole dirbdavo vienus metus.		c-003
t-004 Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus deputatais; tad iš viso tribunolo narių buvo 46.		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Seimeliai. Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais. Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo teismą ir kitus urėdus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Vėliau seimeliai buvo šaukiami atskiriems reikalams: priešseiminiuose rinkti atstovai į seimą, reliaciniuose pranešta apie seimo darbus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo teismą ir kitus urėdus. Taip pat seimeliuose buvo renkami at- stovai į seimą ir surašomos jiems instrukcijos. Vėliau seimeliai buvo šaukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas iš jų turėjo atskirus vardus: priešseiminiuose seimeliuose bū- davo renkami atstovai į seimą; reliaciniuose atstovai, grįžę iš seimo, padarydavo pranešimus apie seimo darbus; elekciniuose būdavo renkami pavieto arba vaivadijos urė- dai, ir t. t. **3.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Grabnyčių seimelyje apie vasario 2 d. būdavo renkami tribunolo nariai, kurie tribunole dirbdavo vienus metus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Su mažais pakeitimais jis toks pat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos. Tribunolo teisė- jais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. Jie visada bū- davo renkami specialiai šaukiamame Grabnyčių seimely (apie va- sario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus deputatais; tad iš viso tribunolo narių buvo 46.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tribunolo teisė- jais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. Jie visada bū- davo renkami specialiai šaukiamame Grabnyčių seimely (apie va- sario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus. Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus deputatais; tad iš viso tribunolo narių buvo 46.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

• elekcija

Susiję objektai

• Bajorai
• bajorija
• pavietas
• tribunolas
• urėdas
• Bajorijos seimelių rinkimosi ir atstovų rinkimo praktika
• Klaipėdiškiai
• Klaipėdos krašto autonominis režimas (kraštas)
• Vyriausiasis Lietuvos tribunolas
• Vyriausiojo Lietuvos tribunolo teisėjų rinkimas seimeliuose
• klaipėdiečiai klaipėdiškiai
• plikbajoris
• Pavietų ir vaivadijų bajorų seimeliai