Grabnyčių seimelyje apie vasario 2 d. būdavo renkami tribunolo nariai, kurie tribunole dirbdavo vienus metus. Seimeliuose bajorija rinkdavo atstovus į seimą ir surašydavo jiems instrukcijas. Vėliau seimeliai buvo šaukiami atskiriems reikalams: priešseiminiuose rinkti atstovai į seimą, reliaciniuose pranešta apie seimo darbus.
Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo\nteismą ir kitus urėdus. Taip pat seimeliuose buvo renkami at-\nstovai į seimą ir surašomos jiems instrukcijos. Vėliau seimeliai\nbuvo šaukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas iš jų turėjo\natskirus vardus: priešseiminiuose seimeliuose bū-\ndavo renkami atstovai į seimą; reliaciniuose atstovai,\ngrįžę iš seimo, padarydavo pranešimus apie seimo darbus;\nelekciniuose būdavo renkami pavieto arba vaivadijos urė-\ndai, ir t. t.\n**3.
1749 m. Smolensko pavieto seimelyje buvo renkami tokie pareigūnai kaip vėliavininkas, žemės teisėjas, iždininkas ir žemės raštininkas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)
1749 m. Smolensko pavieto seimelyje Povilas Vladislovas Košycas buvo išrinktas vėliavininku, o Karolis Eidžiatovičius – žemės teisėju.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)
Su mažais pakeitimais jis toks\npat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos. Tribunolo teisė-\njais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. Jie visada bū-\ndavo renkami specialiai šaukiamame Grabnyčių seimely (apie va-\nsario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus.
Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo\nteismą ir kitus urėdus. Taip pat seimeliuose buvo renkami at-\nstovai į seimą ir surašomos jiems instrukcijos. Vėliau seimeliai\nbuvo šaukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas iš jų turėjo\natskirus vardus: priešseiminiuose seimeliuose bū-\ndavo renkami atstovai į seimą; reliaciniuose atstovai,\ngrįžę iš seimo, padarydavo pranešimus apie seimo darbus;\nelekciniuose būdavo renkami pavieto arba vaivadijos urė-\ndai, ir t. t.\n**3.
Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)