Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
9 teiginiai13 įrašų0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Revoliucija (iš vėlyvosios lot. revolutio – apsisukimas) – globalus ir radikalus kokybinis pokytis (lūžis) gamtos, visuomenės arba pažinimo raidoje, aiškiai atsiskiriant nuo ankstesnės būsenos.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
„Revoliucija“ – Teodoro Narbuto pasakojime vartojamas istorinio lūžio ir tautų judėjimo į Vakarus apibūdinimas. Ji siejama su hunų atėjimu į Europą, pakeitusiu tuometinę padėtį ir, pasak autoriaus, leidusiu išvengti pražūties arba gotų vergijos. Narbutas šį procesą taip pat sieja su alanų, gelonų ir budinų judėjimu į Vakarus, kuris esą privertė agatirus išsikelti iš Uždneprės. Kitoje pasakojimo vietoje nesiliaujančios sarmatų revoliucijos aiškinamos kaip priežastis, dėl kurios agatirai nebegalėjo ramiai gyventi prie Marokos ir galėjo palikti Septynių miestų kraštą; šis persikėlimas, autoriaus teigimu, įvyko gana anksti, nors IX amžiuje jau minimas klestintis miestas Vppeleela.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| ReikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Vartosena |
|
|
Patikrinti teiginiai
Teodoras Narbutas naują revoliuciją sieja su hunais, kurie, jo pasakojime, pakeitė tuometinę Europos situaciją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Vėliau jie, be abejo, nebūtų išvengę pražūties ar gotų vergijos, jei nauja revoliucija, kurią į Europą atnešė hunai, nebūtų pakeitusi tuometinės situacijos.
Teodoro Narbuto pasakojime nauja hunų į Europą atnešta revoliucija pakeitė situaciją ir leido išvengti pražūties ar gotų vergijos.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Čia turbūt ir baigėsi jų sąjunga su alanais. Vėliau jie, be abejo, nebūtų išvengę pražūties ar gotų vergijos, jei nauja revoliucija, kurią į Europą atnešė hunai, nebūtų pakeitusi tuometinės situacijos. * * * X skyrius H U N Ų į S I V E R Z I M A S Į E U R O P Ą , T O L E S N I L I E T U V I Ų G E N T I E S T A U T Ų L I K I M A I R Y T U O S E I R P I E T U O S E 304 Jau gana įprasti tapo baisūs gotų antpuoliai ir užkariavimai; Rytų imperijos kraštai vargais negalais susitaikė su tuo.
Teodoras Narbutas nesiliaujančias sarmatų revoliucijas pateikia kaip priežastį, dėl kurios agatirai nebegalėjo ramiai gyventi prie Marokos.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
O savo gyvenimą tolimame Septynių miestų krašte, kur jie buvo laiko audrų nublokšti, agatirai galėjo iškeisti į gyvenvietes tarp giminingų kartų, kai nesiliaujančios sarmatų revoliucijos neleido jiems ilgiau ramiai gyventi prie Marokos.
Teodoro Narbuto pasakojime agatirai galėjo palikti Septynių miestų kraštą, kai sarmatų revoliucijos neleido jiems ramiai gyventi prie Marokos.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tebus ir čia leista atkreipti dėmesį, kad pavadinimuose Marus ir Marosz yra dalelė Rus ir Ross — lietuviško šventos upės pavadinimo. O savo gyvenimą tolimame Septynių miestų krašte, kur jie buvo laiko audrų nublokšti, agatirai galėjo iškeisti į gyvenvietes tarp giminingų kartų, kai nesiliaujančios sarmatų revoliucijos neleido jiems ilgiau ramiai gyventi prie Marokos. Sis persikėlimas, o tai visiškai įtikėtina, įvyko gana anksti, nes IX amžiuje jau randame klestintį miestą Vppeleela-, apie tai bus rašoma vėliau, nagrinėjant atitinkamą epochą.
Teodoras Narbutas rašo, kad nesiliaujančios sarmatų revoliucijos neleido agatirams ilgiau ramiai gyventi prie Marokos.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
O savo gyvenimą tolimame Septynių miestų krašte, kur jie buvo laiko audrų nublokšti, agatirai galėjo iškeisti į gyvenvietes tarp giminingų kartų, kai nesiliaujančios sarmatų revoliucijos neleido jiems ilgiau ramiai gyventi prie Marokos.
Teodoro Narbuto pasakojime ta pati revoliucija turėjo priversti agatirus išsikelti iš Uždneprės.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Vėliau juos pavergė alanai išvien su gelonais ir budinais. Laikui bėgant, kai pastarieji pajudėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir agatirus išsikelti iš Uždneprės.
Laikui bėgant, kai pastarieji paju dėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir agatirus išsikelti iš Uždneprės.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Vėliau juos pavergė alanai išvien su gelonais ir budinais. Laikui bėgant, kai pastarieji pajudėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir agatirus išsikelti iš Uždneprės. Taip pat yra senovės geografo, žinomo kaip Ravenos geografas2, IX amžiaus informacija, jog agatirai, arba kitaip agazirai ar angershirai, yra ta pati Amiano minima gentis, savaime suprantama, gerokai prieš autoriaus amžių įsikūrusi krašte, per kurį tekėjo dvi upės: Lela-Upe ir Anger-Upe.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 7 | 11 |