Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
7 teiginiai10 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 10 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–11 iš 11 rodomų įrašų
Teodoras Narbutas nesiliaujančias sarmatų revoliucijas pateikia kaip priežastį, dėl kurios agatirai nebegalėjo ramiai gyventi prie Marokos.
PDF 289
O savo gyvenimą tolimame Septynių miestų krašte, kur jie buvo laiko audrų nublokšti, agatirai galėjo iš-\nkeisti į gyvenvietes tarp giminingų kartų, kai nesiliau-\njančios sarmatų revoliucijos neleido jiems ilgiau ramiai\ngyventi prie Marokos.
Teodoras Narbutas naują revoliuciją sieja su hunais, kurie, jo pasakojime, pakeitė tuometinę Europos situaciją.
PDF 305
Vėliau jie,\nbe abejo, nebūtų išvengę pražūties ar gotų vergijos, jei\nnauja revoliucija, kurią į Europą atnešė hunai, nebūtų\npakeitusi tuometinės situacijos.
Teodoras Narbutas rašo, kad nesiliaujančios sarmatų revoliucijos neleido agatirams ilgiau ramiai gyventi prie Marokos.
PDF 289
O savo gyvenimą tolimame Septynių miestų krašte, kur jie buvo laiko audrų nublokšti, agatirai galėjo iš-\nkeisti į gyvenvietes tarp giminingų kartų, kai nesiliau-\njančios sarmatų revoliucijos neleido jiems ilgiau ramiai\ngyventi prie Marokos.
Teodoro Narbuto pasakojime ta pati revoliucija turėjo priversti agatirus išsikelti iš Uždneprės.
PDF 288
Vėliau juos pavergė alanai išvien su\ngelonais ir budinais. Laikui bėgant, kai pastarieji paju-\ndėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir aga-\ntirus išsikelti iš Uždneprės.
Teodoro Narbuto pasakojime agatirai galėjo palikti Septynių miestų kraštą, kai sarmatų revoliucijos neleido jiems ramiai gyventi prie Marokos.
PDF 289
Tebus ir čia leista at kreipti dėmesį, kad pavadinimuose Marus ir Marosz yra dalelė Rus ir Ross — lietuviško šventos upės pavadini mo. O savo gyvenimą tolimame Septynių miestų krašte, kur jie buvo laiko audrų nublokšti, agatirai galėjo iš keisti į gyvenvietes tarp giminingų kartų, kai nesiliau jančios sarmatų revoliucijos neleido jiems ilgiau ramiai gyventi prie Marokos. Sis persikėlimas, o tai visiškai įti kėtina, įvyko gana anksti, nes IX amžiuje jau randame klestintį miestą Vppeleela-, apie tai bus rašoma vėliau, nagrinėjant atitinkamą epochą.
Teodoro Narbuto pasakojime nauja hunų į Europą atnešta revoliucija pakeitė situaciją ir leido išvengti pražūties ar gotų vergijos.
PDF 305
Čia turbūt ir baigėsi jų sąjunga su alanais. Vėliau jie, be abejo, nebūtų išvengę pražūties ar gotų vergijos, jei nauja revoliucija, kurią į Europą atnešė hunai, nebūtų pakeitusi tuometinės situacijos. * * * X skyrius H U N Ų į S I V E R Z I M A S Į E U R O P Ą , T O L E S N I L I E T U V I Ų G E N T I E S T A U T Ų L I K I M A I R Y T U O S E I R P I E T U O S E 304 Jau gana įprasti tapo baisūs gotų antpuoliai ir už kariavimai; Rytų imperijos kraštai vargais negalais su sitaikė su tuo.
Laikui bėgant, kai pastarieji paju dėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir agatirus išsikelti iš Uždneprės.
PDF 288
Vėliau juos pavergė alanai išvien su gelonais ir budinais. Laikui bėgant, kai pastarieji paju dėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir aga- tirus išsikelti iš Uždneprės. Taip pat yra senovės geogra fo, žinomo kaip Ravenos geografas2, IX amžiaus infor macija, jog agatirai, arba kitaip agazirai ar angershirai, yra ta pati Amiano minima gentis, savaime suprantama, gerokai prieš autoriaus amžių įsikūrusi krašte, per kurį tekėjo dvi upės: Lela-Upe ir Anger-Upe.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Vėliau dešiniojoje Dunojaus pakrantėje gyvenę skiri ai ir sudargai kiek pagerino savo reikalus, padidinę karinę galią, galbūt: atvykus tiesiai iš gimtosios žemės naujiems žmonėms. Tuo tarpu Dnepro ir Dunojaus tarpupyje ply tinčiuose kraštuose prasidėjo itin reikšminga revoliucija, kurią sukėlė hunų antplūdis ir kuri lėmė Europoje daug 284 ## Puslapis 295 pokyčių. Bet, nenorėdami pažeisti mūsų pasakojimų chro nologinės tvarkos, turime atkreipti dėmesį dar ir į trečią lietuvių gentį, iškeliavusią kartu su gotais į Rytus.
Susietas teiginys: t-001
Susieti teiginiai: t-001
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Apie juos jis pateikia tokių iš senovės rašytojų su rinktų žinių: jie gyveno ikikrikščioniškosios eros amžiais kairiojoje Dnepro pakrantėje, gelonų ir budinu kaimynys tėje, vakaruose jie ribojosi su neurais arba ir su skitų- gerų kraštu, taip pat netoli gyveno masagetai, melanchle- nai ir antropofagai. Vėliau juos pavergė alanai išvien su gelonais ir budinais. Laikui bėgant, kai pastarieji paju dėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir aga- tirus išsikelti iš Uždneprės. Taip pat yra senovės geogra fo, žinomo kaip Ravenos geografas2, IX amžiaus infor macija, jog agatirai, arba kitaip agazirai ar angershirai, yra ta pati Amiano minima gentis, savaime suprantama, gerokai prieš autoriaus amžių įsikūrusi krašte, per kurį tekėjo dvi upės: Lela-Upe ir Anger-Upe.
Susietas teiginys: t-006
Susieti teiginiai: t-006