t-001vidutinis
1392 m. Kauno iškilmių parengimas ir žygio išlaidos, pasak metraštininkų, siekė beveik 500 000 prūsiškų grivenų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
130 ## Puslapis 147 Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Karaliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo užmiršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių metų žygį. Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. Tačiau netrukus Karaliaučiuje prasidėję anglų vaidai su škotais, Vilhelmo Douglo, įžymaus škoto, žuvusio dvikovoje, mirtis, vėlei škotų nesutarimai su prancūzais - tai vis bloga lemiantys ženklai, kurie net didįjį magistrą privertė baigti karo puotą, kariuomenei dar nepasiekus pagonių šalies sienų. Toji armija kartu su į pagalbą atėjusiais Vytauto pulkais sudarė aniems laikams milžinišką ginkluotų žmonių minią - 46 00041. 1392 metų rugsėjo pirmąją didysis magistras su visomis pajėgomis sustojo priešais Kauną ir ten, kaip buvo žadėta, suruošė atidėtas iškilmes, jau tokias prašmatnias ir prabangias, kokių prie jokio magistro niekas nebuvo matęs. Tų anuomet garsių vaišių parengimas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė mažne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive'nų42.