Santrauka
Tų anuomet garsių vaišių parengi mas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė maž ne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive’nų42.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Tų anuomet garsių vaišių parengi mas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė maž ne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive''nų42. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Tų anuomet garsių vaišių parengi mas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė maž ne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive”nų42.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
130
Puslapis 147
Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Ka raliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo už miršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių me tų žygį. Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. Tačiau netrukus Karaliaučiuje prasidėję anglų vaidai su škotais, Vilhelmo Douglo, įžymaus škoto, žuvu sio dvikovoje, mirtis, vėlei škotų nesutarimai su prancū zais - tai vis bloga lemiantys ženklai, kurie net didįjį ma gistrą privertė baigti karo puotą, kariuomenei dar nepasiekus pagonių šalies sienų. Toji armija kartu su į pa galbą atėjusiais Vytauto pulkais sudarė aniems laikams milži nišką ginkluotų žmonių minią - 46 00041. 1392 metų rugsėjo pirmąją didysis magistras su visomis pajėgomis sustojo prie šais Kauną ir ten, kaip buvo žadėta, suruošė atidėtas iškilmes, jau tokias prašmatnias ir prabangias, kokių prie jokio magist ro niekas nebuvo matęs. Tų anuomet garsių vaišių parengi mas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė maž ne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive’nų42.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |