Tolesnis mąstymo vystyma\nsis sustiprino instinktą, arba vidinę nuojautą, dėl savo niekin\ngumo, dėl Dievo didybės ir jo amžinumo: tolesnė šios evoliu\ncijos eiga pagimdė Dievo ypatybių ir jo išmintingiausių darbų\nsupratimą.\nSprendžiant iš visų senojo pasaulio paminklų, visų seno\nvės padavimų, vieno Dievo pažinimas siekia žmonių giminės\nkūdikyste. Žmonės, iš pat pradžių kurdami savo religinę san\ntvarką, ją visuomet grindė tikėjimu viena aukščiausiąja Esy\nbe, ir tai buvo pavadinta prigimtine religija.
Šiandien nereikia įrodinėti, kad pirmykštis Dievo pažini\nmas yra įrėžtas žmogaus širdyje, nereikia net daug mąstyti,\nkad tai suprastum. Betgi žmonės, turintys geresnes galvas, leng\nvai išrado tai, ką mes vadiname proto religija. Tačiau jos lygis,\nvisuomenėms tobulėjant, įvairiose tautose pasirodė esąs ki\ntoks.