rakeikimo auka būdavo atnašaujama tuomet, kai žynys ką nors prakeikdavo ir ištremdavo iš šalies. Tuomet prie aukų ugniakuro pjaudavo galviją, iš jo išimdavo vidurius ir sudegindavo, nes su jais nebuvo galima kitaip elgtis. Ten prie bet kurios aukos sukalbėdavo prakeikimo formulę, o po to viską sumesdavo į pelkę*.