t-001vidutinis
Ten prie bet ku rios aukos sukalbėdavo prakeikimo formulę, o po to viską su mesdavo į pelkę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 318
rakeikimo auka būdavo atnašaujama tuomet, kai žynys ką nors prakeikdavo ir ištremdavo iš šalies. Tuomet prie aukų ugniakuro pjaudavo galviją, iš jo išimdavo vidurius ir sudegindavo, nes su jais nebuvo galima kitaip elgtis. Ten prie bet kurios aukos sukalbėdavo prakeikimo formulę, o po to viską sumesdavo į pelkę*.