Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
5 teiginiai6 įrašai0 ryšių
Laikotarpis po Liublino unijos; laikotarpis po Liublino unijos, kai Lietuvos istorija nagrinėjama bendros respublikos / Abiejų Tautų Respublikos kontekste. Terminas vartojamas kalbant apie istorijos rašymą po Liublino unijos ir atskiros Lietuvos istorijos tęsimą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Poliublininiame laikotarpyje iki T. Narbuto laikų atskiros Lietuvos istorijos tradicija nebebuvo tęsiama.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Palyginti, objektyviai išdėstė jis ir 2-jį tomą. Baigdamas jį Žygimanto Augusto mirtimi (1572), iki pat T. Narbuto laikų Kojalavičius paliko tradiciją poliublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos.
Pirmieji poliublininiai dešimtmečiai siejami su laikotarpiu po Liublino įvykių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
pirmojo Lietuvos istoriko veikalą, faktus vis reikia patikrinti. Plačiai panaudotos « Lietuvos istorijos » autorius, rašęs lenkiškai pirmais poliublininiais dešimtmečiais, buvo tačiau gyvai persiėmęs stipria valstybingumo sąmone Lietuvos didikų, kurie nenorėjo sutikti su tuo, kas buvo įvykę Liubline. Mozūras Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą^19 , gynė atskirą jos valstybinę sąmonę, žinoma, apjungiančią ir lietuviškai nekalbančiuosius Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus.
Pirmaisiais poliublininiais dešimtmečiais rašęs Stryjkovskis perėmė Lietuvos didikų valstybingumo sąmonę.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
pirmojo Lietuvos istoriko veikalą, faktus vis reikia patikrinti. Plačiai panaudotos « Lietuvos istorijos » autorius, rašęs lenkiškai pirmais poliublininiais dešimtmečiais, buvo tačiau gyvai persiėmęs stipria valstybingumo sąmone Lietuvos didikų, kurie nenorėjo sutikti su tuo, kas buvo įvykę Liubline. Mozūras Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą^19 , gynė atskirą jos valstybinę sąmonę, žinoma, apjungiančią ir lietuviškai nekalbančiuosius Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus.
Kojalavičius įtvirtino tradiciją poliublininiu laikotarpiu nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Palyginti, objektyviai išdėstė jis ir 2-jį tomą. Baigdamas jį Žygimanto Augusto mirtimi (1572), iki pat T. Narbuto laikų Kojalavičius paliko tradiciją poliublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos.
Stryjkovskis rašė pirmais poliublininiais dešimtmečiais.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
pirmojo Lietuvos istoriko veikalą, faktus vis reikia patikrinti. Plačiai panaudotos « Lietuvos istorijos » autorius, rašęs lenkiškai pirmais poliublininiais dešimtmečiais, buvo tačiau gyvai persiėmęs stipria valstybingumo sąmone Lietuvos didikų, kurie nenorėjo sutikti su tuo, kas buvo įvykę Liubline. Mozūras Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą^19 , gynė atskirą jos valstybinę sąmonę, žinoma, apjungiančią ir lietuviškai nekalbančiuosius Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 5 | 6 |