Santrauka
Laikotarpis po Liublino unijos; laikotarpis po Liublino unijos, kai Lietuvos istorija nagrinėjama bendros respublikos / Abiejų Tautų Respublikos kontekste. Terminas vartojamas kalbant apie istorijos rašymą po Liublino unijos ir atskiros Lietuvos istorijos tęsimą.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: pirmais poliublininiais dešimtmečiais, poliublininiame laikotarpyje, poliublininiais, poliublininius, poliublininių, poliublininiams.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: po `1569 m.
- datos:
- po `1569 m.
Reikšmė iš konteksto
laikotarpis po Liublino unijos; laikotarpis po Liublino unijos, kai Lietuvos istorija nagrinėjama bendros respublikos / Abiejų Tautų Respublikos kontekste.
Vartojimas
Terminas vartojamas kalbant apie istorijos rašymą po Liublino unijos ir atskiros Lietuvos istorijos tęsimą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-006 Pirmaisiais poliublininiais dešimtmečiais Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą ir gynė atskirą jos valstybinę sąmonę. | c-001 | |
| t-007 Kojalavičius iki T. Narbuto laikų paliko tradiciją poliublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos. | c-002 | |
| t-008 Narbuto laikų Kojalavičius paliko tradiciją po liublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pirmaisiais poliublininiais dešimtmečiais Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą ir gynė atskirą jos valstybinę sąmonę.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Plačiai panaudotos « Lietuvos istorijos » autorius, rašęs lenkiš kai pirmais poliublininiais dešimtmečiais, buvo tačiau gyvai per siėmęs stipria valstybingumo sąmone Lietuvos didikų, kurie neno rėjo sutikti su tuo, kas buvo įvykę Liubline. Mozūras Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą^19 , gynė atskirą jos valsty binę sąmonę, žinoma, apjungiančią ir lietuviškai nekalbančiuosius Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus. Stryjkovskis ne galėjo savo veikale nė iš tolo apreikšti tautinės sąmonės, kuri teišsivystė XIX amžiuje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kojalavičius iki T. Narbuto laikų paliko tradiciją poliublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Palyginti, objektyviai išdės tė jis ir 2-jį tomą. Baigdamas jį Žygimanto Augusto mirtimi (1572), iki pat T. Narbuto laikų Kojalavičius paliko tradiciją po liublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos. Savo istoriją Kojalavičius rašė Vazų dinastijos paskutiniais dešimtmečiais, kai Lietuvos bajorijos sluoksniuose jau ryškiau buvo pastebimas savos valstybingumo sąmonės apsilpimas^29.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Narbuto laikų Kojalavičius paliko tradiciją po liublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Baigdamas jį Žygimanto Augusto mirtimi (1572), iki pat T. Narbuto laikų Kojalavičius paliko tradiciją po liublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos. Savo istoriją Kojalavičius rašė Vazų dinastijos paskutiniais dešimtmečiais, kai Lietuvos bajorijos sluoksniuose jau ryškiau buvo pastebimas savos valstybingumo sąmonės apsilpimas^29.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- šaltinyje terminas pavartotas aprašomai, o ne kaip atskirai apibrėžta periodizacijos sąvoka.