Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
5 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Laikotarpis po Liublino unijos; laikotarpis po Liublino unijos, kai Lietuvos istorija nagrinėjama bendros respublikos / Abiejų Tautų Respublikos kontekste. Terminas vartojamas kalbant apie istorijos rašymą po Liublino unijos ir atskiros Lietuvos istorijos tęsimą.
Patikrinti teiginiai
Poliublininiame laikotarpyje iki T. Narbuto laikų atskiros Lietuvos istorijos tradicija nebebuvo tęsiama.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Palyginti, objektyviai išdės\ntė jis ir 2-jį tomą. Baigdamas jį Žygimanto Augusto mirtimi\n(1572), iki pat T. Narbuto laikų Kojalavičius paliko tradiciją po\nliublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos.
Pirmieji poliublininiai dešimtmečiai siejami su laikotarpiu po Liublino įvykių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
pir\nmojo Lietuvos istoriko veikalą, faktus vis reikia patikrinti.\nPlačiai panaudotos « Lietuvos istorijos » autorius, rašęs lenkiš\nkai pirmais poliublininiais dešimtmečiais, buvo tačiau gyvai per\nsiėmęs stipria valstybingumo sąmone Lietuvos didikų, kurie neno\nrėjo sutikti su tuo, kas buvo įvykę Liubline. Mozūras Stryjkovskis\nryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą^19 , gynė atskirą jos valsty\nbinę sąmonę, žinoma, apjungiančią ir lietuviškai nekalbančiuosius\nDidžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus.
Pirmaisiais poliublininiais dešimtmečiais rašęs Stryjkovskis perėmė Lietuvos didikų valstybingumo sąmonę.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
pir\nmojo Lietuvos istoriko veikalą, faktus vis reikia patikrinti.\nPlačiai panaudotos « Lietuvos istorijos » autorius, rašęs lenkiš\nkai pirmais poliublininiais dešimtmečiais, buvo tačiau gyvai per\nsiėmęs stipria valstybingumo sąmone Lietuvos didikų, kurie neno\nrėjo sutikti su tuo, kas buvo įvykę Liubline. Mozūras Stryjkovskis\nryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą^19 , gynė atskirą jos valsty\nbinę sąmonę, žinoma, apjungiančią ir lietuviškai nekalbančiuosius\nDidžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus.
Kojalavičius įtvirtino tradiciją poliublininiu laikotarpiu nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Palyginti, objektyviai išdės\ntė jis ir 2-jį tomą. Baigdamas jį Žygimanto Augusto mirtimi\n(1572), iki pat T. Narbuto laikų Kojalavičius paliko tradiciją po\nliublininiame laikotarpyje nebetęsti atskiros Lietuvos istorijos.
Stryjkovskis rašė pirmais poliublininiais dešimtmečiais.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
pir\nmojo Lietuvos istoriko veikalą, faktus vis reikia patikrinti.\nPlačiai panaudotos « Lietuvos istorijos » autorius, rašęs lenkiš\nkai pirmais poliublininiais dešimtmečiais, buvo tačiau gyvai per\nsiėmęs stipria valstybingumo sąmone Lietuvos didikų, kurie neno\nrėjo sutikti su tuo, kas buvo įvykę Liubline. Mozūras Stryjkovskis\nryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą^19 , gynė atskirą jos valsty\nbinę sąmonę, žinoma, apjungiančią ir lietuviškai nekalbančiuosius\nDidžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 5 | 6 |