Sąvoka

pilėnas

9 teiginiai10 įrašų1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 9 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–9 iš 9 teiginių

t-001vidutinis

1301 m. Aukaimio pilėnas Draika norėjo išsižadėti stabų garbinimo ir slapta kreipėsi pagalbos į Ragainės komtūrą Folradą.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 194

Apie pirmąjį Aukaimio pilies sugriovimą 1302 metais Šio magistro laikais, 1301 viešpaties metais, vienas lietuvis, vardu Draika, Aukaimio pilėnas, didžiai susikrimto, kad šitaip ilgai leidosi klastingojo velnio apgaudinėjamas, ir panoro, išsižadėjęs stabų garbinimo, atsidėti tikro bei gyvo dievo tarnybai, todėl slaptai pasiuntė savo sūnų Piną pas brolį Folradą, Ragainės komtūrą, nuolankiai ir pamaldžiai prašydamas padėti jam išsivaduoti nuo stabmeldystės klaidų bei apsisaugoti nuo netikėlių rankų. Tas komtūras, magistro patartas, patraukė su kariuomene prieš Aukaimio pilį, ir štai kokie nuostabūs visi darbai dievo, kurio apvaizda taip sutvarkė šį itin svarbų reikalą, kad, broliams susirengus užpulti šią pilį, tą naktį pilyje sargybą ėjo minėtasis Draika.
t-002vidutinis

1305 m. Aukaimio pilėnas Svirtilas išdavė pilį Ordino broliams.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 199

Apie antrąjį Aukaimio sugriovimą ir jo apylinkių nusiaubimą 1305 metais Tais pačiais metais per gavėnią tas pats brolis Eberhardas, Karaliaučiaus komtūras, patraukė su dar didesne kariuomene nei anksčiau link Aukaimio pilies, o vienas tenykštis pilėnas, vardu Svirtilas, tikėjimo ir tikinčiųjų draugas, išdavė pilį broliams, kurie, ten įsiveržę, išžudė visus vyrus, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę ir dar kartą iki pamatų sugriovė pilį. Tuo tarpu Svirtilas bei visa jo šeimyna nusekė paskui brolius ir priėmė krikšto malonę. Kita kariuomenės dalis užgriuvo šios pilies apylinkes, kur, išžudę ar paėmę į nelaisvę daug žmonių, pagrobė visa, ką berado grobtina, o kitką sudegino.
t-003vidutinis

1305 m. Aukaimio pilėnas Svirtilas su visa šeimyna nusekė paskui Ordino brolius ir priėmė krikštą.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 199

Apie antrąjį Aukaimio sugriovimą ir jo apylinkių nusiaubimą 1305 metais Tais pačiais metais per gavėnią tas pats brolis Eberhardas, Karaliaučiaus komtūras, patraukė su dar didesne kariuomene nei anksčiau link Aukaimio pilies, o vienas tenykštis pilėnas, vardu Svirtilas, tikėjimo ir tikinčiųjų draugas, išdavė pilį broliams, kurie, ten įsiveržę, išžudė visus vyrus, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę ir dar kartą iki pamatų sugriovė pilį. Tuo tarpu Svirtilas bei visa jo šeimyna nusekė paskui brolius ir priėmė krikšto malonę. Kita kariuomenės dalis užgriuvo šios pilies apylinkes, kur, išžudę ar paėmę į nelaisvę daug žmonių, pagrobė visa, ką berado grobtina, o kitką sudegino.
t-004vidutinis

Gardino užpuolimo metu pilėnai buvo išžudyti, paimti į nelaisvę arba neteko išplėštų ir sudegintų namų.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 182

Tad nebesitikėdami galėsią apgulti pilį, nes to pradėti neleido audra, be to, bijodami pavojaus, kuris galėtų iškilti, jeigu priešui paaiškėtų, kad puolėjų ne tiek daug, jie ryžtingai užpuolė miestą. Pilėnai, kuriems pirmas veržlus antpuolis neleido pabėgti, buvo arba išžudyti, arba paimti į nelaisvę, o kurie paspruko į pilį, neteko namų, išplėštų ir sudegintų. Skerdynės čia ėjo didesnės, nei galima buvo tikėtis iš priešų skaičiaus: jų nebuvo daugiau kaip trys šimtai samdininkų ir keli kryžiuočių ordino riteriai, o štai grobio buvo tiek, kiek keletas karių galėjo išvežti.
t-005vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Bisenės pilėnai narsiai atrėmė užpuolimą, o smarkiai sumuštas priešas pasitraukė nieko nepešęs.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 189

Iš tos išdavystės išėjo visai kas kita, nei vylėsi žvalgas, ji vos neužtraukė bėdos kryžiuočiams: mat, WQ ## Puslapis 189 jeigu sugautas kaimietis nebūtų pranešęs, jog netoliese tyko Vytenis su karių būriais, kryžiuočiai, persikėlę per Nemuną, patys būtų pakliuvę į pasalas, kurias spendė Gardinui. Bisenės užpuolimas buvo narsiai pilėnų atremtas; smarkiai sumuštas ir didelės karių dalies netekęs priešas buvo priverstas pasitraukti nieko nepešęs. Kadangi stip- 1313 m e ta i riausios lietuvių pilys buvo prie Nemuno bei kitų upių, Verneris, Ragainės komtūras, patarė kryžiuočiams jas vieną po kitos pulti laivais, įtikinėdamas, kad į vandens pusę atsukti jų šonai, kaip pastebėjęs, esą paprastai menkiau sutvirtinti ir lengviau prieinami.
t-006vidutinis

Vytauto kariams įsiveržus į žemutinę Vitebsko pilį, kovojant dėl miesto sienos žuvo vienas kitas pilėnas.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 347

Apgula užtruko ištisą mėnesį, tačiau ne dėl to, kad nebuvo A p su p a V ite b s k ą daroma, kas tokiais atvejais reikalinga, o todėl, kad gynėjai, ypač Livonijos kariai, klausydami ne tiek Švitrigailos skatinimų, kiek įsakymų bei grasinimų, priešinosi iš paskutiniųjų. Galop trisdešimtą dieną Vytauto kariai įsiveržė pro visiškai sugriautus įtvirtinimus į žemutinę pilį. Kovojant dėl miesto sienos, žuvo vienas kitas pilėnas.
t-007vidutinis

Apie antrąjį Aukaimio sugriovimą ir jo apylinkių nusiaubimą 1305 metais Tais pačiais metais per gavėnią tas pats brolis Eberhardas, Karaliaučiaus komtūras, patraukė su dar didesne kariuomene nei anksčiau link Aukaimio pilies, o vienas tenykštis pilėnas, vardu.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 199

Apie antrąjį Aukaimio sugriovimą ir jo apylinkių nusiaubimą 1305 metais Tais pačiais metais per gavėnią tas pats brolis Eberhardas, Karaliaučiaus komtūras, patraukė su dar didesne kariuomene nei anksčiau link Aukaimio pilies, o vienas tenykštis pilėnas, vardu Svirtilas, tikėjimo ir tikinčiųjų draugas, išdavė pilį broliams, kurie, ten įsiveržę, išžudė visus vyrus, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę ir dar kartą iki pamatų sugriovė pilį. Tuo tarpu Svirtilas bei visa jo šeimyna nusekė paskui brolius ir priėmė krikšto malonę. Kita kariuomenės dalis užgriuvo šios pilies apylinkes, kur, išžudę ar paėmę į nelaisvę daug žmonių, pagrobė visa, ką berado grobtina, o kitką sudegino.
t-008vidutinis

Užpuolus Gardino miestą, dalis pilėnų buvo išžudyti arba paimti į nelaisvę, o pasitraukusieji į pilį neteko išplėštų ir sudegintų namų.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 182

Tad nebesitikėdami galėsią apgulti pilį, nes to pradėti neleido audra, be to, bijodami pavojaus, kuris galėtų iškilti, jeigu priešui paaiškėtų, kad puolėjų ne tiek daug, jie ryžtingai užpuolė miestą. Pilėnai, kuriems pirmas veržlus antpuolis neleido pabėgti, buvo arba išžudyti, arba paimti į nelaisvę, o kurie paspruko į pilį, neteko namų, išplėštų ir sudegintų. Skerdynės čia ėjo didesnės, nei galima buvo tikėtis iš priešų skaičiaus: jų nebuvo daugiau kaip trys šimtai samdininkų ir keli kryžiuočių ordino riteriai, o štai grobio buvo tiek, kiek keletas karių galėjo išvežti.
t-210473vidutinis

Daumantas prašė savo pilėnų neatiduoti Utenos pilies, kol jis prasiverš pro Narimanto kariuomenę.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 58

Kunigaikštis Daumantas suprato, kad ne jo jėgoms atsispirti, ir prašė savo pilėnų, kad jie neatiduotų pilies, kol jis nebus prasiveržęs per Narimanto kariuomenę.