Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
24 teiginiai31 įrašas0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Papilys – miestelis Biržų rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Biržų ir Pandėlio, greta kelio 123 Biržai–Pandėlys–Rokiškis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1936 m.), Papilio evangelikų reformatų bažnyčia (1595 m.), veikia Papilio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-41012). Išlikęs Papilio dvaras.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Dusburgietis teigia, kad pasprukusius persekiojo iki pat miesto, po neilgos apgulos smarkiai jį užpuolė, visiškai sugriovė pamedėnų gyvenvietę bei pilį424 ir brolių papilį, vienus paimdami į nelaisvę, kitus išžudydami, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į brolių pilį. Dusburgietis teigia, kad bežglovas (Bierzglowo), gyvenvietė į šiaurės vakarus nuo Torunės; mūrinė (vėlesnė) kryžiuočių pilis su papiliu atstatyta po 1277 m. Dusburgietis teigia, kad paskui patraukė į priekį ir užpuolė Elbingo pilį taip įtūžę, kad tikriausiai būtų paėmę papilį, jeigu vienas [karys], vardu Virtelis450, nebūtų ietimi pervėręs jų vado.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Reikšmė |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
1313 m. rudenį maršalas Henrikas užpuolė Bisenės pilį, o po ilgų kovų sudegė abu jos papiliai.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Bisenės papilių sudeginimą 1313 metais Šių metų rudenį brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais užpuolė Bisenės pilį; po ilgų puolamųjų kovų, kai abiejose pusėse buvo daug sužeistųjų, abu jos papiliai supleškėjo ugnyje. 320 (313).
1296 m. Ordino broliai perėjo užšalusį Nemuną ir nusiaubė Gardino pilies apylinkes bei papilį.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Gardino pilies apylinkių bei jos papilio nusiaubimą 1296 viešpaties metų žiemą brolis Zigfridas iš Rechbergo, Baigos komtūras, su daugybe brolių bei raitelių iš Notangos patraukė link Lietuvos ir, priėjęs Gardino pilį, išvydo šviežias pėdas; jomis nusekė su būreliu ginklanešių brolis Valteris, pravarde Goldinas, ir visus išžudė, išskyrus vieną, kuris bėgdamas nusigavo iki brolio Henriko iš Vederės ir sunkiai jį sužeidė, vis dėlto sulaukdamas deramo atkirčio, nes brolis Henrikas jį mirtinai sužeidė. Pagrobęs brolio Henriko žirgą, tas rusas pasitraukė, tačiau brolis Valteris, sekdamas jam iš žaizdų srūvančio kraujo pėdsakais, surado jį ir nudėjo. Kitą dieną broliai persikėlė per užšalusį Nemuną ir įsiveržė į Gardino pilies apylinkes bei papilį, degindami ir piešdami; neskaitant užmuštųjų, jie išsivarė į nelaisvę 200 žmonių.
Bežglove po 1277 m. buvo atstatyta mūrinė kryžiuočių pilis su papiliu.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
438 D.— Birgelow; dab. Bežglovas (Bierzglowo), gyvenvietė į šiaurės vakarus nuo Torunės; mūrinė (vėlesnė) kryžiuočių pilis su papiliu atstatyta po 1277 m.
Konrado Štangės žvalgas prie Junigedos pilies pranešė, kad lauke, pilyje ir papilyje pilna karių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tais metais brolis Konradas Štangė, Ragainės komtūras, apie švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25) patraukė su keliais broliais bei ginklanešiais link Junigedos pilies, pasiuntęs į priekį žvalgą, kuriam įsakė sužinoti, kas dedasi pilyje; šis skubiai sugrįžo atgal ir pasakė, kad visame lauke ir pilyje bei papilyje pilna karių. Šitai išgirdę, broliai ir kiti, labai sutrikę, tarė: „Vadinasi, negalėsime pro juos praeiti, ką mums tada daryti?
1324 m. gegužės 22 d. Ditrichas iš Altenburgo su Ordino pajėgomis užpuolė ir sudegino Gedimino pilies papilį.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą 1324 metais Po to, gegužės 22 dieną, brolis Ditrichas iš Altenburgo, Ragainės komtūras, ir 44 broliai su 400 Sembos ir Notangos vyrų apyaušryje netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį, sudegino jį ir išžudė visus žmones, kuriuos jame surado, išskyrus tuos, kuriems pavyko pasprukti į pilį. Broliai neteko trijų Notangos vyrų, kritusių kovoje, ir dviejų, kuriuos paėmė į nelaisvę. Pakliuvo į nelaisvę ir brolis Oteris, tačiau neilgai trukus jam pavyko stebuklingai išsigelbėti. Žinoma, jis dešimt dienų išbuvo kelyje be maisto.
Prūsai sugriovė pamedėnų gyvenvietę, pilį ir brolių papilį, dalį žmonių paimdami į nelaisvę, o kitus išžudydami.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Prūsai pamatė, jog be kovos negalės išsigelbėti, nutaikę gerą laiką, kai krikščionys, nelyginant nieko nebijodami, ne tik neišstatė reikalingų sargybų, bet atvirkščiai, net ir arklius nusibalnojo, jie pusę savo kariuomenės slaptai perkėlė per upę ir vėl žiauriai užpuolė krikščionis — vieni iš užpakalio, kiti iš priešakio; anksčiau, nei krikščionys susiruošė gintis, prie Pagansčių kaimo423 žuvo dvylika brolių ir penki šimtai vyrų. Pasprukusius persekiojo iki pat miesto, po neilgos apgulos smarkiai jį užpuolė, visiškai sugriovė pamedėnų gyvenvietę bei pilį424 ir brolių papilį, vienus paimdami į nelaisvę, kitus išžudydami, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į brolių pilį. Tuo metu Kristburgo pilyje tebuvo likę trys broliai, trys jų tarnai ir vienas pamedėnas, vardu Sirenas, kurį laikė grandinėmis surakintą, nes buvo kažkuo prasikaltęs.
1318 m. rudenį maršalas Henrikas su didele kariuomene sudegino Junigedos ir Pieštvės pilių papilius.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Junigedos ir Pieštvės papilių sudeginimą 1318 viešpaties metais, rudenį, brolis Henrikas, maršalas, atžygiavo su didele kariuomene prie Junigedos ir Pieštvės pilių ir iki pamatų sudegino abiejų papilius, kuriuose tuo metu buvo apsčiai supilta naujo derliaus grūdų. 336 (329).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 20 | 27 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-65087-kupiskis-naujausi-moksliniai-lokaliniai-tyrimai — Melioratorių veiklos dešimtmečiai | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |