Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
22 teiginiai23 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 22 teiginiai ir visi 23 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–28 iš 28 rodomų įrašų
1313 m. rudenį maršalas Henrikas užpuolė Bisenės pilį, o po ilgų kovų sudegė abu jos papiliai.
PDF 210
Apie Bisenės papilių sudeginimą 1313 metais\n\n Šių metų rudenį brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais\nužpuolė Bisenės pilį; po ilgų puolamųjų kovų, kai abiejose pusėse buvo daug sužeistųjų,\nabu jos papiliai supleškėjo ugnyje.\n\n\n\n\n 320 (313).
1296 m. Ordino broliai perėjo užšalusį Nemuną ir nusiaubė Gardino pilies apylinkes bei papilį.
PDF 190
Apie Gardino pilies apylinkių bei jos papilio nusiaubimą 1296 viešpaties metų žiemą brolis Zigfridas iš Rechbergo, Baigos komtūras, su daugybe brolių bei raitelių iš Notangos patraukė link Lietuvos ir, priėjęs Gardino pilį, išvydo šviežias pėdas; jomis nusekė su būreliu ginklanešių brolis Valteris, pravarde Goldinas, ir visus išžudė, išskyrus vieną, kuris bėgdamas nusigavo iki brolio Henriko iš Vederės ir sunkiai jį sužeidė, vis dėlto sulaukdamas deramo atkirčio, nes brolis Henrikas jį mirtinai sužeidė. Pagrobęs brolio Henriko žirgą, tas rusas pasitraukė, tačiau brolis Valteris, sekdamas jam iš žaizdų srūvančio kraujo pėdsakais, surado jį ir nudėjo. Kitą dieną broliai persikėlė per užšalusį Nemuną ir įsiveržė į Gardino pilies apylinkes bei papilį, degindami ir piešdami; neskaitant užmuštųjų, jie išsivarė į nelaisvę 200 žmonių.
Bežglove po 1277 m. buvo atstatyta mūrinė kryžiuočių pilis su papiliu.
PDF 143
438 D.— Birgelow; dab. Bežglovas (Bierzglowo), gyvenvietė į šiaurės vakarus nuo\nTorunės; mūrinė (vėlesnė) kryžiuočių pilis su papiliu atstatyta po 1277 m.
Konrado Štangės žvalgas prie Junigedos pilies pranešė, kad lauke, pilyje ir papilyje pilna karių.
PDF 185
Tais metais brolis Konradas Štangė, Ragainės komtūras, apie švento Jokūbo apaštalo\ndieną (liepos 25) patraukė su keliais broliais bei ginklanešiais link Junigedos pilies,\npasiuntęs į priekį žvalgą, kuriam įsakė sužinoti, kas dedasi pilyje; šis skubiai sugrįžo atgal\nir pasakė, kad visame lauke ir pilyje bei papilyje pilna karių. Šitai išgirdę, broliai ir kiti,\nlabai sutrikę, tarė: „Vadinasi, negalėsime pro juos praeiti, ką mums tada daryti?
1324 m. gegužės 22 d. Ditrichas iš Altenburgo su Ordino pajėgomis užpuolė ir sudegino Gedimino pilies papilį.
PDF 221
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą 1324 metais\n\n Po to, gegužės 22 dieną, brolis Ditrichas iš Altenburgo, Ragainės komtūras, ir 44\nbroliai su 400 Sembos ir Notangos vyrų apyaušryje netikėtai užpuolė Gedimino pilies\npapilį, sudegino jį ir išžudė visus žmones, kuriuos jame surado, išskyrus tuos, kuriems\npavyko pasprukti į pilį. Broliai neteko trijų Notangos vyrų, kritusių kovoje, ir dviejų,\nkuriuos paėmė į nelaisvę. Pakliuvo į nelaisvę ir brolis Oteris, tačiau neilgai trukus jam\npavyko stebuklingai išsigelbėti. Žinoma, jis dešimt dienų išbuvo kelyje be maisto.
Prūsai sugriovė pamedėnų gyvenvietę, pilį ir brolių papilį, dalį žmonių paimdami į nelaisvę, o kitus išžudydami.
PDF 137
Prūsai pamatė, jog be kovos negalės išsigelbėti, nutaikę gerą laiką, kai krikščionys, nelyginant nieko nebijodami, ne tik neišstatė reikalingų sargybų, bet atvirkščiai, net ir arklius nusibalnojo, jie pusę savo kariuomenės slaptai perkėlė per upę ir vėl žiauriai užpuolė krikščionis — vieni iš užpakalio, kiti iš priešakio; anksčiau, nei krikščionys susiruošė gintis, prie Pagansčių kaimo423 žuvo dvylika brolių ir penki šimtai vyrų. Pasprukusius persekiojo iki pat miesto, po neilgos apgulos smarkiai jį užpuolė, visiškai sugriovė pamedėnų gyvenvietę bei pilį424 ir brolių papilį, vienus paimdami į nelaisvę, kitus išžudydami, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į brolių pilį. Tuo metu Kristburgo pilyje tebuvo likę trys broliai, trys jų tarnai ir vienas pamedėnas, vardu Sirenas, kurį laikė grandinėmis surakintą, nes buvo kažkuo prasikaltęs.
1318 m. rudenį maršalas Henrikas su didele kariuomene sudegino Junigedos ir Pieštvės pilių papilius.
PDF 216
Apie Junigedos ir Pieštvės papilių sudeginimą\n\n 1318 viešpaties metais, rudenį, brolis Henrikas, maršalas, atžygiavo su didele\nkariuomene prie Junigedos ir Pieštvės pilių ir iki pamatų sudegino abiejų papilius,\nkuriuose tuo metu buvo apsčiai supilta naujo derliaus grūdų.\n\n\n\n\n 336 (329).
1317 m. Fridrichas iš Libencelės nesėkmingai bandė paimti Gedimino pilį, tačiau Ordino broliams pavyko sudeginti jos papilį.
PDF 213
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.
1293 m. magistras užpuolė Junigedos pilį ir sudegino du jos papilius: vieną ant kalno, kitą slėnyje.
PDF 184
Apie Junigedos pilies papilių sudeginimą 1293 viešpaties metais magistras žiemą, nesigailėdamas nei savęs, nei savo žmonių, nevengdamas nei didelių rūpesčių, nei gausių išlaidų, visados pasiryžęs aukštinti tikėjimą ir tikinčiuosius, sutelkė visą savo kariuomenę, patraukė prie Junigedos pilies ir ją smarkiai užpuolė. Daug žmonių išžudęs, pavertė pelenais du šios pilies papilius, vieną — ant kalno, kitą — slėnyje. 253 (246).
Prie Junigedos, arba Veliuonos, pilies buvo du papiliai: vienas ant kalno, kitas slėnyje.
PDF 182
533 Junigedos, Junigėdos (Veliuonos) pilis greičiausiai buvo rytiniame Veliuonos\npiliakalnyje, kuris vadinamas Gedimino kapu (LAA, 2, p. 179, Nr. 804). Prie pilies buvo du\npapiliai — ant kalno ir slėnyje (D. III, 252).
Rudenį komtūras antrą kartą sudegino atstatytą papilį, kuriame buvo sukrauti grūdai ir javai.
PDF 201
Apie tą patį\n\n Tų pačių metų rudenį, kai jau buvo atstatytas minėtasis papilys, o jame sukrauta visi\ngrūdai bei javai, ten nužygiavo tas pats komtūras su savo broliais bei raiteliais ir antrą\nkartą sudegino tą papilį, paimdamas į nelaisvę ar nukaudamas visus žmones, kuriuos\nten užtiko.\n\n\n\n\n 300 (293).
1306 m. Albrechtas iš Hageno su Ordino pajėgomis įsiveržė į Gardino papilį, išžudė arba paėmė į nelaisvę žmones ir papilį sudegino.
PDF 199
Apie Gardino papilio sunaikinimą 1306 viešpaties metais brolis Konradas, magistras, iš patikimų šaltinių sužinojęs, kad didelė kariuomenė iš Lietuvos bei Gardino pilies patraukė link Lenkijos, išsiuntė šios pilies užkariauti brolį Albrechtą iš Hageno bei kuriuos ne kuriuos kitus brolius su 400 Notangos vyrų. Kai jie priėjo pilį, kilo tokia vėtra, kad vienas kito negalėjo nei išgirsti, nei pamatyti; audrai šėlstant, jie įsiveržė į šios pilies papilį, kuris tuo metu buvo ir didelis, ir gausiai gyvenamas nelyginant koks miestas, ir, visus žmones išžudę ar paėmę į nelaisvę bei sudeginę papilį, patraukė namo su tokiu grobiu, kokį įstengė išsigabenti. 293 (286).
Prūsai prie Pagansčių kaimo sumušė krikščionis, o po to sugriovė pamedėnų gyvenvietę, pilį ir brolių papilį.
PDF 137
Šito įvykio išgąsdinti, raiteliai bei pėstininkai susijungė ir įsirengė stovyklą ant Zirgūnos upės kranto, o broliai su savo kariuomene apsistojo priešais. Prūsai pamatė, jog be kovos negalės išsigelbėti, nutaikę gerą laiką, kai krikščionys, nelyginant nieko nebijodami, ne tik neišstatė reikalingų sargybų, bet atvirkščiai, net ir arklius nusibalnojo, jie pusę savo kariuomenės slaptai perkėlė per upę ir vėl žiauriai užpuolė krikščionis — vieni iš užpakalio, kiti iš priešakio; anksčiau, nei krikščionys susiruošė gintis, prie Pagansčių kaimo423 žuvo dvylika brolių ir penki šimtai vyrų. Pasprukusius persekiojo iki pat miesto, po neilgos apgulos smarkiai jį užpuolė, visiškai sugriovė pamedėnų gyvenvietę bei pilį424 ir brolių papilį, vienus paimdami į nelaisvę, kitus išžudydami, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į brolių pilį.
Pagudėnai ir jų sąjungininkai būtų galėję paimti Elbingo papilį, jei karys Virtelis nebūtų ietimi pervėręs jų vado.
PDF 147
169 (164). Apie Veklico pilies ir vienos pilaitės sugriovimą\n\n Pagudėnai, kartu su sūduviais bei kitomis Prūsijos gentimis subūrę stiprią kariuomenę,\nantrosios atskalūnybės pradžioje skersai išilgai išnaršė Pagudę bei Pamedę ir išžudė\nvisus krikščionis, kuriuos ten surado, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę. Paskui\npatraukė į priekį ir užpuolė Elbingo pilį taip įtūžę, kad tikriausiai būtų paėmę papilį, jeigu\nvienas [karys], vardu Virtelis450, nebūtų ietimi pervėręs jų vado.
1306 m. Albrechtas iš Hageno su Ordino pajėgomis įsiveržė į didelį ir gausiai gyvenamą Gardino papilį ir jį sudegino.
PDF 199
Apie Gardino papilio sunaikinimą 1306 viešpaties metais brolis Konradas, magistras, iš patikimų šaltinių sužinojęs, kad didelė kariuomenė iš Lietuvos bei Gardino pilies patraukė link Lenkijos, išsiuntė šios pilies užkariauti brolį Albrechtą iš Hageno bei kuriuos ne kuriuos kitus brolius su 400 Notangos vyrų. Kai jie priėjo pilį, kilo tokia vėtra, kad vienas kito negalėjo nei išgirsti, nei pamatyti; audrai šėlstant, jie įsiveržė į šios pilies papilį, kuris tuo metu buvo ir didelis, ir gausiai gyvenamas nelyginant koks miestas, ir, visus žmones išžudę ar paėmę į nelaisvę bei sudeginę papilį, patraukė namo su tokiu grobiu, kokį įstengė išsigabenti. 293 (286).
1317 m. Ordino broliams nepavyko paimti Gedimino pilies, tačiau jie visiškai sudegino jos papilį.
PDF 213
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.
Apie Junigedos pilies papilių sudeginimą 1293 viešpaties metais magistras žiemą, nesigailėdamas nei savęs, nei savo žmonių, nevengdamas nei didelių rūpesčių, nei gausių išlaidų, visados pasiryžęs aukštinti tikėjimą ir tikinčiuosius, sutelkė visą savo.
PDF 184
Apie Junigedos pilies papilių sudeginimą 1293 viešpaties metais magistras žiemą, nesigailėdamas nei savęs, nei savo žmonių, nevengdamas nei didelių rūpesčių, nei gausių išlaidų, visados pasiryžęs aukštinti tikėjimą ir tikinčiuosius, sutelkė visą savo kariuomenę, patraukė prie Junigedos pilies ir ją smarkiai užpuolė. Daug žmonių išžudęs, pavertė pelenais du šios pilies papilius, vieną — ant kalno, kitą — slėnyje. 253 (246).
Apie Gardino papilio sunaikinimą 1306 viešpaties metais brolis Konradas, magistras, iš patikimų šaltinių sužinojęs, kad didelė kariuomenė iš Lietuvos bei Gardino pilies patraukė link Lenkijos, išsiuntė šios pilies užkariauti brolį Albrechtą iš Hageno bei.
PDF 199
Apie Gardino papilio sunaikinimą 1306 viešpaties metais brolis Konradas, magistras, iš patikimų šaltinių sužinojęs, kad didelė kariuomenė iš Lietuvos bei Gardino pilies patraukė link Lenkijos, išsiuntė šios pilies užkariauti brolį Albrechtą iš Hageno bei kuriuos ne kuriuos kitus brolius su 400 Notangos vyrų. Kai jie priėjo pilį, kilo tokia vėtra, kad vienas kito negalėjo nei išgirsti, nei pamatyti; audrai šėlstant, jie įsiveržė į šios pilies papilį, kuris tuo metu buvo ir didelis, ir gausiai gyvenamas nelyginant koks miestas, ir, visus žmones išžudę ar paėmę į nelaisvę bei sudeginę papilį, patraukė namo su tokiu grobiu, kokį įstengė išsigabenti. 293 (286).
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis.
PDF 213
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.
1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas sudegino namus Junigedos ir Pieštvės papiliuose.
PDF 177
Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibro vęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuo menę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raite lių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kai mus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls.
Lygia dalia antrą kartą rudenį sugrįžęs vos ne vos su dideliu vargu jos priemiesčius, arba papilius, tenudegino.
PDF 511
Noris dar tą pačią vasarą marčelga kryžėjų su visa kariauna norėjęs buvo viršiaus minavotą Bis- tenės pilį užimti, vienok nevyko. Lygia dalia antrą kartą rudenį sugrįžęs vos ne vos su dideliu vargu jos priemiesčius, arba papilius, tenudegino. Kita dalis kryžėjų kariaunos, patiekusi laivus su palagais, kuriuose nebuvo pavoju nei nuo svilksnių, nei nuo vylyčių, apgulė pilį Gundingenos.
Papilys – palei pilį esanti vietovė, kuri po nuo ryto iki vakaro trukusio mūšio buvo užimta, o beveik visi jos gyventojai išžudyti.
PDF 275
Po atkaklaus mūšio, trukusio \nnuo ryto iki vakaro, buvo užimtas papilys, kitaip sa\nkant, vien tik palei pilį buvusi vietovė, beveik visi gy\nventojai išžudyti ir sunaikinti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tada jis padalijo savo kariuomenę į dvi dalis, ir Ragainės broliai su sembais įsibrovė į Paštuvos valsčių, o kita dalis patraukė į Gaižuvos valsčių; baisiai nusiaubę abu valsčius gaisrais, nužudę bei paėmę į nelaisvę 100 žmonių, sugrįžo su dideliu grobiu namo. 256 (249). Apie nuostabų atsitikimą šiame kare Turime pažymėti, kad, pradėjus kokį karą, paprastai kariuomenė traukia į žygį ne vienu keliu, bet keliais skirtingais, nes žygio metu norima palaikyti tvarką ir išvengti kamšaties. Vis dėlto dažnai pasitaiko dėl visokiausių aplinkybių, kad, sutrikus rikiuotei, vienoje vietoje ant ledo atsiduria šimtas, du šimtai ar net tūkstantis raitelių. Nežinau, kodėl tada ledas neįlūžta ir išlaiko tokį didelį svorį, vienas dievas šitai žino.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kitą dieną, kai jie ketino vėl stoti į kovą, pilėnai, davę įkaitų, pasižadėjo paklusti broliams. Verčiami lietuvių karaliaus, vis dėlto vėliau jie nesilaikė duoto žodžio. 341 (334). Apie Dorpato vyskupystės Livonijos žemėje nusiaubimą 1322 metais Tuo metu, kai ši brolių kariuomenė buvo mūsų minėtuose valsčiuose, galybė lietuvių įsibrovė į Livonijos žemę, kur pridarė Dorpato vyskupystei visokių nuostolių, nes degino ir plėšė, kas pakliuvo po ranka, be to, nužudė penkis tūkstančius, o gal ir daugiau krikščionių, o kitus nusivarė į amžiną vergovę.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šioje kovoje Jazbutas, kadaise draugas, o dabar priešas, užpuolė brolį Henriką Cutsvertą ir sužeidė jam žirgą, todėl brolis Henrikas įniršo ir jį perdūrė ietimi. Vis dėlto Jazbutas, suvokdamas, jog artėja neišvengiama mirtis, kirto, negalėdamas atsisukti, kalaviju atgalia ranka, broliui Henrikui nunešdamas pirštą. 247 (240). Apie Aukaimio valsčiaus nusiaubimą Tais pačiais metais, apaštalų švento Petro ir švento Povilo dieną (birželio 29), brolis Henrikas Cutsvertas, minėtasis Baigos komtūras, su 20 brolių ir tūkstančiu penkiais šimtais vyrų išjojo537 link Junigedos pilies; surengę pasalas, Ragainės broliai su savo ginklanešiais iškėlė vėliavą ir patraukė prie šios pilies, o joje tuo metu buvo daug svečių, kurie, smarkiai įniršę dėl šio žygio, pasileido ginkluoti jų persekioti; broliai būtų juos tikriausiai smarkiai sumušę, jeigu nebūtų per anksti išpuolę iš pasalų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
sugriovė, o aplinkines žemes nuniokojo, degindamas ir plėšdamas visa, kas pakliuvo; priešais minėtojo miesto pilį jis pastatė palapines ir ten pernakvojo, o kitą dieną jis bei visa jo kariuomenė priėjo prie pilies ir ją smarkiai užpuolė, todėl abi šalys prarado keletą karių nukautaisiais ir daug mirtinai sužeistaisiais. Nieko šiuo antpuoliu nepešę, pasitraukė; kai priėjo vietą, kur buvo palikę saugas prie atsarginės žygio mantos, pamatė, kad Gardino pilininkas Dovydas573 nužudęs 30 vyrų ir pagrobęs pusantro tūkstančio arklių, duoną bei kitokį maistą ir visus kitus paliktus saugoti daiktus. Dar labiau susirūpino broliai, kai, priėję antrąjį postovį, ir ten neberado nei duonos, nei kitų paliktų daiktų; jie patraukė į priekį ir daug dienų išbuvo be duonos, kai kurie iš bado suvalgė savo arklius, kiti prasimaitino žolėmis bei jų šaknimis, kiti išmirė badu, daug pastipusių nuo alkio nusigalavo, kai sugrįžo namo, o likusieji ten parvyko, kai baigėsi šešta savaitė nuo išvykimo dienos.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
357 (350). Apie Mazovijos žemės nusiaubimą 134 metais Kai sutarė taiką, kai Livonijos ir Prūsijos žemių bei kitų kaimyninių kraštų broliai ir visi kiti krikščionys tvirtai patikėjo, kad daugiau nebereikėsią kariauti, kai jau ketino kalavijus perkalti į noragus, o ietis — į pjautuvus, tas pats nedorasis [karalius], tikėjimo bei tikinčiųjų priešas, užsikimšo nelyginant kurčioji angis ausis, nenorėdamas girdėti išganingų jo šventenybės popiežiaus perspėjimų, kuriuos minėtieji legatai kuo tiksliausiai jam buvo perdavę; užuot pagalvojęs apie savo bei saviškių išganymą, būtent apie tai, kaip jam priimti su tinkamomis iškilmėmis ir su derama pagarba krikšto sakramentą, jis, eidamas savo pirmtakų pėdomis, vėl suskato iš paskutiniųjų naikinti tikėjimą ir tikinčiuosius. Jis mat patvarkė, kad Dovydas, jo pilininkas Gardine, įsibrovė su galinga kariuomene lapkričio 21 dieną į Mazovijos žemę ir, plėšdamas bei degindamas, nusiaubė Plocko vyskupo miestą, vardu Pultuskas, ir 130 šios vyskupystės bei Mazovijos kunigaikštystės kaimų, daugybę vienuolynams bei kilmingiesiems priklausančių dvarų, 30 parapinių bažnyčių ir koplyčių su daug dievo garbei skirtų maldos namų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kadangi miestiečiai, dar nepailsę, naršiai gynėsi, kadangi vienoje ir kitoje pusėje krito daug vyrų, jie liovėsi kovoję ir kurį laiką nieko nedarė. Rengdamiesi antrą kartą pakilti į kovą, pagudėnai pradėjo įtikinėti krikščionis atiduoti jiems pilį ir patiems pasiduoti, antraip visi būsią išžudyti ir sunaikinti. Galop sutarė, kad miestiečiai jiems atiduosią 25 savo žymesniuosius vyrus, kad kiti liktų gyvi. Kai šitai padarė, pagudėnai, sulaužę taikos susitarimą, vėl pradėjo pulti; kadangi miestiečiai jau nebeturėjo kuo gintis, jie, pakišę ugnį, padegė pilį; Šitai pamatę, vieni gynėjai sugalvojo sprukti nuo ugnies, bet susilaukė žūties, kiti, šokdami iš liepsnų, pakibo ant iškeltų prūsų iečių, o likusieji sudegė.