1388–1404 m. popiežiai Urbonas VI, Bonifacas IX ir Inocentas VII draudė Vokiečių ordinui pulti lietuvius kaip neofitus. Lietuvos katalikai buvo laikomi neofitais, nes į tikėjimą žiūrėjo šalčiau ir labiau iš reikalo negu iš įsitikinimo. Popiežius Bonifacas IX rėmė neofitą Vytautą kaip kovotoją su katalikų priešais.
Popiežiai Urbonas VI, Bonifacas IX ir Inocentas VII trumpam laikotarpy (1388—1404) pasiuntė į Malburgą kelias bules, drausdami Vok. Ordinui pulti lietuvius, kaipo neofitus. Bet kadangi šituo laiku buvo Vakarų Bažnyčios schizma ir Romos popiežiai, turėdami savo rūpesčių, negalėjo Ordino gerai paspausti, todėl jis popiežių ir neklausė.
Naujai įėjusią į vakarų Europos tautų šeimą Lietuvą tik iš tolo tepaliečia jaudinančios visuomenę problemos. Pats svarbiausias klausimas buvo bažnytinės reformos reikalas. Lietuvoje bažnyčia vos tik prigijusi, žmonės katalikiškumu dar nepersiėmę ir klausimai: popiežius ar susirinkimas — nejaudina taip jų, kaip vakariečių — jie žiūri šalčiau, ypač kad jie neofitai daugiau iš reikalo, negu iš įsitikinimo.
Bonifacas IX buvo leidęs skelbti, kaip kryžiaus žygį apginti katalikams, ir visiems kariams suteikė tokius pat atlaidus, kokiais naudojosi tikrųjų kryžiaus karų riteriai^1 ). Taigi neofitą Vytautą Bažnyčios ganytojas gerbė ir rėmė, kaip kovotoją su katalikų priešais.