Santrauka
Pasakojamojo pobūdžio istoriniai šaltiniai, šiame leidinyje priešpriešinami dokumentams ir juridiniams šaltiniams. Prie jų priskiriami analai, kronikos, memuarai, dienoraščiai ir šventųjų gyvenimai.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: pasakojamuosius, naratyvinius, analai, kronikos, memuarai, dienoraščiai, šventųjų gyvenimai.
Reikšmė iš konteksto
Pasakojamojo pobūdžio istorinių šaltinių grupė.
Vartojimas
Vartojama šaltiniotyros ir istoriografijos klasifikavimo kalboje.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Naratyviniai šaltiniai šiame leidinyje priešpriešinami dokumentams ir juridiniams šaltiniams. | c-001 | |
| t-002 Prie naratyvinių šaltinių čia priskiriami analai, kronikos, memuarai, dienoraščiai ir šventųjų gyvenimai. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Apibrėžiama naratyvinių šaltinių vieta viduramžių rašytinių šaltinių klasifikacijoje.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Viduramžių rašytiniai istoriniai šaltiniai skirstomi į dokumentus, juridinius ir pasakojamuosius, arba naratyvinius (iš lot. narratio), šaltinius. Pasakojamojo pobūdžio šaltinius sudaro analai, kronikos, memuarai bei dienoraščiai, šventųjų gyvenimai ir kt. Tarybinis mokslas kreipia didelį dėmesį į teisingą istorinių šaltinių teksto suvokimą atskleidžiant jo socialinę, klasinę esmę, traktuojant šaltinį kaip to meto visuomenės gyvenimo objektyvų atspindį, tiriant jį kaip paminklą mūsų šalies tautų išsivaduojamajai kovai atskleisti1. Lietuvos TSR istorijos feodalinio laikotarpio XIII—XIV a. epochai, kai vyko sunkus karas prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir katalikų bažnyčios agresiją, nušviesti svarbios yra Henriko Latvio, Eiliuotoji Livonijos (rašytos XIII a.) bei Petro iš Dusburgo, Hermano iš Vartbergės, Vygando iš Marburgo (rašytos XIV a.) ir kt. kronikos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |