monopolis privati prekyba

PDF 305

56 Miesto aktuose yra: karaliaus Stepono patvirtinimas sutarties tarp pono Martyno Paleckio ir jo žmonos, dabar ponios Rainos Sluščiankos, ir miesto dėl stiklo liejyklos ir stiklo supirkimo. Buvo taip: Vilniaus vaitas ir burmistrai, matydami, kad Paleckio, kuris buvo karaliaus maršalka ir Eišiškių valdytojas, monopolis kaskart vis didesnę žalą daro miestui, norėjo jo privilegiją atšaukti. Bandė keletą kartu, būtent jau prie karaliaus Stepono, pasikvietę Paleckį į seimą 1582 metais, bet tai nepavyko. Pagaliau visuotiniame Varšuvos seime 1583 metais, dalyvaujant ponams, Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryboms, tarpininkaujant Vilniaus vaivadai ir LDK etmonui kunigaikščiui Kristupui Radvilai, LDK kancleriui Eustachijui Valavičiui, Trakų kaštelionui, krašto iždininkui Hlebavičiui, buvo sudaryta sutartis tarp miesto, per miesto įgaliotinius: burmistrą Petrą Hornostajų, Vilniaus miesto tarybos raštininkus - Benediktą Rosmutą katalikų ir Joną Andrejevičių Kurjaną - stačiatikių, ir Paleckio, per jo įgaliotinius - Jokūbą Vitoslavskį ir Adomą Ruckį. Pagrindinės šios sutarties sąlygos buvo tokios: Paleckis, nors jo privilegijos galia niekuo nepažeidžiama, tačiau, įkalbėtas ponų, Tarybų ir norėdamas sau pelnyti amžiną šlovę ir palikti garbingą atminimą, pasilieka tik sau ir savo žmonai teisę iki gyvos galvos laikyti šią stiklo liejyklą ir supirkti stiklą, savanoriškai visam laikui perleisdamas visam Vilniaus miestui savo privilegijos amžinumą su tomis teisėmis ir pareigomis, kokias pats turėjo.

PDF 304-305

55 Vilniui šis stiklo monopolis turėjo būti įsimintinas, kai Smigleckis, autorius nepaprastai parašytos ir savo laiku labai patrauklios knygos „Apie palūkanas, atpirkimus, činšus, bendrą pelną, nuomas, mainus ir apie privačią prekybą - trumpas mokslas, parašytas kun. Martyno Smigleckio, jėzuito, šv. teologijos daktaro". 7-as leidimas, Krokuvoje, pas Andžejų Piotrkovčiką, 1640, in 4to. Nagrinėdamas geras ir blogas privačios prekybos arba monopolio puses, Vilnių, stiklo prekių atžvilgiu, pateikia kaip pavyzdį, o jau buvo po Paleckio privilegijos žlugimo. „Kadangi tuomet prireiks bendro išrašo, kad šios privilegijos buvo duotos, - rašo Smigleckis, - yra neteisinga neleisti respublikoje privačios prekybos dėl to, kad mieste anų daiktų būtų didesnis išteklius ir kad geresni ir įvairesni daiktai būtų parduodami. Tad šiuo laiku tiktai tokia privilegija gali būti duota, kadangi per viešą prekybą nebūtų tokio daiktų ištekliaus ir ne tokių gerų. Bet, kita vertus, jeigu kas gautų privilegiją, pavyzdžiui, kad čia, Vilniuje, pats pardavinėtų stiklo dirbinius, negalėtų tos privilegijos ramia sąžine pritaikyti, nes tokia privilegija yra prieš bendrą gėrį. Kadangi be jos Vilniuje būtų daugiau ir geresnio stiklo arba bent tokio pat gero ir dievobaimingiau parduodamo", - 129 p. Smig- 288 ## Puslapis 305 IV KNYGA jo žmonai palikta išimtinė privilegija supirkinėti stiklą, o po jų mirties palikuonims skirta teisė atiteko miestui56. Pirmasis Stepono Batoro atvykimas į Vilnių 1579 metų pavasarį buvo įsimintinas miestui. Kuo rimčiausiai rengiantis žygiui į Livoniją, kai Vilniaus ginklų liejykla beveik karaliaus akyse liejo grėsmingus pabūklus pagal geriausius pavyzdžius, kai skaitlingi rinktinės kariuomenės būriai Vilniaus gatvėmis traukė į stovyklą Svyre, šis didysis karalius, lecki Loik i Statysta [pasaulietis ir valstybės veikėjas], gim. 1572, mir. 1619 m.

PDF 304

Karališkųjų muitinių valdytojai Karalystėje ir Ukrainoje su naujais mokesčiais iš Vilniaus gabenamoms prekėms tą prekybą bandė suvaržyti, bet griežti karaliaus draudimai juos veikiai sutramdė54. Svarbi sutartis su Paleckiu, stiklo liejyklos savininku, karaliaus paskirtų senatorių pastangomis, išlaisvino miestą nuo ateityje labai nemalonaus monopolio, kuris būtų smarkiai pakėlęs stiklo kainą miesto gyventojams55. Paleckiui ir 54 Žr.