— • - 152 ## Puslapis 169 Il KNYGA Iš Lenkijos miestų nusižiūrėtos laisvės, antra vertus, Magde burgo teisių savaiminė išdava lėmė tai, kad miestiečių luo mas užėmė aukštesnę visuomeninę padėtį negu nelaisvi kai mo žmonės; pagaliau Vilniaus, pralobusio per. Didesnioji Vilniaus miestiečių da lis juk buvo gerokai didesnį gyventojų skaičių Lietuvoje su darę rusinai, išpažįstantys graikų apeigų tikėjimą, todėl Vy tautas neskubėjo imtis vykdyti tokių privilegijų, kurios būtų 80 Miesto archyve tų privilegijų nėra. Miestiečių luomas, dviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų pi liečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo as menyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas iš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš.
Dabar tik kai kuriuos miestus palyginsime su Vilniumi. — • - 152 ## Puslapis 169 Il KNYGA Iš Lenkijos miestų nusižiūrėtos laisvės, antra vertus, Magdeburgo teisių savaiminė išdava lėmė tai, kad miestiečių luomas užėmė aukštesnę visuomeninę padėtį negu nelaisvi kaimo žmonės; pagaliau Vilniaus, pralobusio per atsivėrusią galimybę prekiauti su Juodosios jūros uostais, klestėjimas Vytautą įtikino leisti miestiečių luomui dalyvauti tautos pasitarimuose79. Šit kodėl ilgas šio kunigaikščio viešpatavimas, nepaisant ir negandų, kokių patyrė, nepaisant ne kartą pasitaikiusio karinės valdžios kišimosi į municipalinius reikalus, vis dėlto yra svarbi epocha Vilniaus istorijoje.
Bet jau tokia būna genijaus įtaka menkesniems protams, kad dažnai net nenoromis lenkiasi jo narsumui, pakerėti pranašumo bei žavesio, garbina ir vykdo didvyrio sumanymus, kurių iš paprasto žmogaus nenorėtų nei girdėti, nei žinoti. Miestiečių luomas, dviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų piliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo asmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas iš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pragaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, panoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti dar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72. IV KNYGOS PABAIGA yra visiškai klaidinga.
Įžvalgia savo politika Vytautas, nors skaitydamasis ir su Jogailos siekiais, ir neišvengęs jungimosi su Lenkija pasekmių, vis dėlto sugebėjo atsilaikyti kurdamas savus įstatymus ar įsipareigojimus, kurie buvo reikalingi išimtinai Lietuvos interesams ginti. Didesnioji Vilniaus miestiečių dalis juk buvo gerokai didesnį gyventojų skaičių Lietuvoje sudarę rusinai, išpažįstantys graikų apeigų tikėjimą, todėl Vytautas neskubėjo imtis vykdyti tokių privilegijų, kurios būtų 80 Miesto archyve tų privilegijų nėra likę pėdsakų, bet jas mini K o j a ł ow i c z Miscellanea, p.