Tarybiniai istorikai, taikydami komunistinės istoriografijos nomenklatūrą Lietuvos istorijai, išskyrė du ryškius laikotarpius.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 40
Pritaikydami ir Lietuvos istorijos laukui komunistinės istoriografijos nomenklatūrą, tarybiniai istorikai čia tematė du ryškius laikotarpius. Pirmąjį jų (iki XIX amž. galo) atbaigia kapitalizmo vystymasis po baudžiavos panaikinimo ir lietuvių nacijos susiformavimas, kai lietuvių liaudis išėjo į kovą prieš nacionalinę priespaudą. Antrasis laikotarpis pradedamas naujo šimtmečio (XX) pačia pradžia, kada imperializmo ir buržuazinių bei demokratinių revoliucijų metais iš viso pakyla revoliucinis judėjimas.
Ivinskio vertinimu, marksistinė Lietuvos istorijos periodizacija buvo svetima lietuvių tautos istorijos faktams.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 41
Šitaip periodizuodami Lietuvos praeitį, tarybiniai istorikai savo marksistinėje teorijoje ir Lietuvos istorijos skirstymo atveju norėjo būti logiškai konsekventiški. Bet jų periodizacija yra svetima lietuvių tautos istorijos faktams. Ji net užtenkamai neatsižvelgia į pačios liaudies socialinius, kultūrinius bei ūkinius santykius.
Marksistinė Lietuvos istorijos periodizacija feodalizmo epochą skirstė į feodalinių santykių atsiradimą, baudžiavos įsigalėjimą ir jos irimą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 40
Marksistinė Lietuvos istorijos periodizacija yra paprasta. Pagal ją, I-sis Lietuvos TSR istorijos tomas apima feodalizmo epochą (iki 1861 m.). Joje feodalinių santykių atsiradimo ir Lietuvos valstybės susidarymo laikotarpį (IX-XV amž.) pakeičia baudžiavinių santykių įsigalėjimo šimtmečiai (iki XVIII amž. pirmos pusės). O toliau seka naujas laikotarpis, tai šimtmetis baudžiavinio ūkio irimo ir kapitalistinių santykių atsiradimo (iki XIX amž. pusės).