Santrauka
Kryžiaus karo ir piligrimystės terminija, taikoma į Prūsiją ar į kryžiaus žygį atvykstantiems talkininkams. Šiame leidinyje maldininkai vaizduojami kaip laikini, įžadais apriboti, bet kariniu požiūriu svarbūs Ordino sąjungininkai.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: maldininko, maldininkais, maldininkų, Vokietijos „maldininkus“, maldininkų kelionei, maldininkų žygį, su kryžininkais.
Reikšmė iš konteksto
Religinio karo talkininkai ir piligrimai, atliekantys laikinus įžadus ir dalyvaujantys kariniuose žygiuose.
Vartojimas
Vartojama kryžiaus žygių, piligrimystės ir Ordino karinės pagalbos kalboje.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis `maldininkais` vadina į Prūsiją atvykstančius ar joje paliekamus religinio karo talkininkus. | c-001 | |
| t-002 `Maldininko įžadai` šiame šaltinyje žymi laikiną, įžadais apribotą tarnybos ar žygio laiką. | c-002 | |
| t-003 Šio šaltinio pasakojime maldininkai veikia kaip atskira nuo Ordino brolių karinė jėga. | c-003 | |
| t-004 Šiame šaltinyje maldininkai gali būti kilmingi atvykėliai, tiesiogiai jungiami į Ordino karo žygius ir pilių šturmą. | c-004 c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Maldininkai minimi kaip su magistru ir broliais veikiantys talkininkai.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus. Dėl to magistras su broliais ir maldininkais, kuriuos buvo palikęs Meiseno markgrafas, atvyko, pirmiausia išsiuntęs laivus su viskuo, kas būtina statybai, 1237 viešpaties įsikūnijimo metais į Pagudės žemę, į tą salą, kuri, pasak kai kurių, esanti Elbingo upės viduryje, toje vietoje, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias, ir ten pastatė pilį, kurią pavadino nuo upės vardo Elbingu. Kiti pasakoja, kad ši pilis neilgai trukus buvusi netikėlių sunaikinta, tada ją perkėlė į tą vietą, kur ir dabar yra, o aplinkui išaugo miestas242.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Maldininko įžadai aiškinami kaip laikinas įsipareigojimas, po kurio valdovas grįžta į savo kraštą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Prūsijos žemės tikintiesiems. Šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti. Tiedu laivai po daugelio metų buvo paskandinti Drūsinės ežere. Šitaip įvykdęs maldininko įžadus, tas pats valdovas sugrįžo į savo kraštą, palikęs Prūsijoje didelę kariuomenę, turėjusią baigti statyti Elbingo pilį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Maldininkai minimi kaip atskira kritusiųjų karinė grupė greta brolių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
į jo šventenybę popiežių. Kaip tik tuo metu iš Livonijos buvo atvykęs ir brolis Gerlachas Rudasis, kuris pranešė, kad magistras Folkvinas, daug brolių, maldininkų ir šiaip dievo žmonių krito kovoje262. Šitai išgirdęs, jo šventenybė popiežius nutraukė derybas ir papuošė mūsų minėtus brolius Gerlachą ir Joną šventosios Marijos Teutonų namų ligoninės ordino drabužiais, duodamas jiems baltą apsiaustą su juodu kryžiumi ir įsakydamas jiems bei kitiems to paties Kristaus karių ordino broliams, esantiems Livonijoje, vilkėti Teutonų namų ordino vienuoliškais drabužiais ir šitaip pelnytis visų nuodėmių atleidimą263 (1236).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Maldininkai apima iš Reino krašto atvykusius kilminguosius ir tiesiogiai jungiami į karo žygį.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai tas pats brolis Henrikas sugrįžo į Karaliaučių, išvydo ten daug maldininkų, atvykusių iš Reino krašto, būtent: kilminguosius grafus iš Bergo ir iš Nuvenaro, riterį Arnoldą iš Elnerio ir daug kitų kilmingųjų, su kuriais ir patraukė, vėl subūręs didelę kariuomenę, į Medininkų valsčių bei jį nusiaubė, du šimtus žmonių nukaudamas ar paimdamas į nelaisvę. Broliai neteko net penkiasdešimties vyrų nukautaisiais. Tuo metu, kai šitai dėjosi, grafas iš Bergo prieš Medvėgalio pilį575 daug karių įšventino po brolių vėliava į riterius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Maldininkai vaizduojami kaip gerai apsišarvavę pilių šturmo dalyviai.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1322 viešpaties metais atvyko į Prūsijos žemę garbingi vyrai bei valdovai Bernardas, Vroclavo kunigaikštis, iš Lenkijos, grafas iš Geroldizekės, Reino grafų iš Julicho ir iš Vildenbergo pirmagimiai sūnūs, valdovas iš Lichtenbergo ir Plichto su savo broliu iš Čekijos ir su daugybe karių bei ginklanešių. Su jais ir su visa Kulmo žemės bei gretimų žemių brolių kariuomene brolis Fridrichas iš Vildenbergo, pavadavęs didįjį magistrą, bei 150 brolių žiemą įsiveržė į Vaikių valsčių; apiplėšę bei sudeginę ir pilį, ir kitus pastatus, tiek daug išžudė žmonių, kad ten nebeliko gyvo nė vieno kelnėto sutvėrimo. Kitą dieną jie įsiveržė į Raseinių valsčių, o trečią dieną — į Ariogalos valsčių ir abu valsčius nusiaubė ugnimi. Trečios dienos vakare jie apsupo ir smarkiai užpuolė Pieštvės pilį: maldininkai buvo taip gerai apsišarvavę, kad jų, kopiančių į sienas, pilėnai nestengė sulaikyti nei ietimis, nei kalavijais, nei kokiais kitais ginklais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |