Korčino seimo luomų susirinkime Goštautas ir Rumbaudas išdėstė Vytauto reikalavimus dėl vainikavimo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 418
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val\ndovo reikalavimus. Vytautas,\nVytauto pasiuntinybė\nkaip laisvos tautos laisvas\nvaldovas, o ne dėl to, kad\nžiūri vien savo reikalų, taip ryžtingai reikalaująs, kad\nkaralius bei karalystės luomai pritartų jo vainikavimui.
Kojelavičiaus pasakojime karalius ir luomai nusprendė pasiūlyti Vytautui Lenkijos karalystės vainiką kaip kitą politinę perspektyvą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 420
Beje, ir Jogaila, smarkiai pasenęs ir su vokęs, jog valdymo našta dabar kur kas sunkesnė, nei jis gali pakelti, be to, turėdamas mažametį ir negalintį valdyti sūnų, ne taip jau labai būgštavo, kad Vytautas tapsiąs jo įpėdiniu, guosdamasis viltimi, jog šis nebe- susilauksiąs įpėdinių. Kai karalius bei luomai nuspren dė atverti Vytautui kitokias perspektyvas ir pasiūlyti jam Lenkijos karalystės vainiką, pasiuntinybės vadovas, pasak metraštininkų, prabilo šitokiais žodžiais. Lenkai gerai žiną, jog Vytauto tikslas — vienaip ar kitaip gauti karaliaus vardą bei karūną, todėl lenkų valstybės luo mų seimas nutaręs pasiūlyti jam vainiką, kurį pasiėmęs jis nepadarysiąs jokios žalos valstybei ir patenkinsiąs didžiai iškilnius savo siekius.
Visi Lietuvos iuvoje bažnyčios tarnai, jų valdos ir pačias privilegijas, kokias šiuo metu turi šio luomo žmo nės Lenkijoje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 383
Be valdovo sutikimo \nbajorai neturi teisės nei parduoti, nei dovanoti valdo\nnėms žymiems lietuviams tu\nrėti tuos pačius herbus, aišku, ne dėl to, kad lietuviams \nanksčiau būtų stigę šitokių kilmingumo įrodymų ar šlo\nvingumo žymenų, nes dar ir dabar daugelis šeimų turi \nbe galo senus paveldimus giminės ženklus, kurie visai \nnepanašūs į lenkų herbus, tačiau todėl, kad visi buvo \ntvirtai įsitikinę, jog, skirtingoms tautoms susijungus į \nvieną valstybę, būtų didžiai naudinga, jeigu tų dviejų \ntautų žymiausios šeimos sietųsi nelyginant kokia gi\nminyste herbų panašumu.\nĮstatymais sutvarkomi \nGalop susitarė ir dėl tikė-\ntikėjimo reikalai Lie- \njimo reikalų. Visi Lietuvos \niuvoje \nbažnyčios tarnai, jų valdos ir\npačias privilegijas, kokias šiuo metu turi šio luomo žmo\nnės Lenkijoje.
Kojelavičiaus pasakojime karalius Korčine sukvietė seimą, kad karalystės luomai nuspręstų, kaip priešintis Vytauto potroškiams.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 418
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val\ndovo reikalavimus. Vytautas,\nVytauto pasiuntinybė\nkaip laisvos tautos laisvas\nvaldovas, o ne dėl to, kad\nžiūri vien savo reikalų, taip ryžtingai reikalaująs, kad\nkaralius bei karalystės luomai pritartų jo vainikavimui.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
šaukiami Liubline arba Parčeve. Be valdovo sutikimo bajorai neturi teisės nei parduoti, nei dovanoti valdo nėms žymiems lietuviams tu rėti tuos pačius herbus, aišku, ne dėl to, kad lietuviams anksčiau būtų stigę šitokių kilmingumo įrodymų ar šlo vingumo žymenų, nes dar ir dabar daugelis šeimų turi be galo senus paveldimus giminės ženklus, kurie visai nepanašūs į lenkų herbus, tačiau todėl, kad visi buvo tvirtai įsitikinę, jog, skirtingoms tautoms susijungus į vieną valstybę, būtų didžiai naudinga, jeigu tų dviejų tautų žymiausios šeimos sietųsi nelyginant kokia gi minyste herbų panašumu. Įstatymais sutvarkomi Galop susitarė ir dėl tikė- tikėjimo reikalai Lie- jimo reikalų.
Susietas teiginys: t-004
Susieti teiginiai: t-004
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vytautui išėjus, senatas kuo rimčiau siai paaiškino karaliui, kad, pritardamas pavojingiems ir suktiems imperatoriaus sumanymams, nusileistų žmo gui, kuris ne tik jo šeimos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos priešas, nes šitai esąs parodęs praeityje ne vieną kar tą. Štai todėl karalius po senato posėdžio, net neatsi sveikinęs su imperatoriumi, skubiai išvyko iš Lucko. Atvykęs į Lenkiją, jis sukvie- Išsiskiisto Lucko su- tė Korčine seimą, norėdamas, važiavimo dalyviai kad karalystės luomai nu spręstų, kaip dera priešintis nesaikingiems Vytauto potroškiams. Karaliui išvykus, ir imperatorius, apsvarstęs su Vytautu svarbiausius klau simus, nebedrįso ilgiau čia užtrukti ir patraukė tiesiai iš Volynės į Vengriją.
Susietas teiginys: t-005