Bajorų luomui pripažintos lengvatos neturėjo būti teikiamos nekatalikams, atsisakiusiems paklusti popiežiui. Korčino seimo luomų susirinkime Goštautas ir Rumbaudas išdėstė Vytauto reikalavimus dėl vainikavimo. Kojelavičiaus pasakojime karalius ir luomai nusprendė pasiūlyti Vytautui Lenkijos karalystės vainiką kaip kitą politinę perspektyvą.
Beje, ir Jogaila, smarkiai pasenęs ir suvokęs, jog valdymo našta dabar kur kas sunkesnė, nei jis gali pakelti, be to, turėdamas mažametį ir negalintį valdyti sūnų, ne taip jau labai būgštavo, kad Vytautas tapsiąs jo įpėdiniu, guosdamasis viltimi, jog šis nebesusilauksiąs įpėdinių. Kai karalius bei luomai nusprendė atverti Vytautui kitokias perspektyvas ir pasiūlyti jam Lenkijos karalystės vainiką, pasiuntinybės vadovas, pasak metraštininkų, prabilo šitokiais žodžiais. Lenkai gerai žiną, jog Vytauto tikslas — vienaip ar kitaip gauti karaliaus vardą bei karūną, todėl lenkų valstybės luomų seimas nutaręs pasiūlyti jam vainiką, kurį pasiėmęs jis nepadarysiąs jokios žalos valstybei ir patenkinsiąs didžiai iškilnius savo siekius.
Be valdovo sutikimo bajorai neturi teisės nei parduoti, nei dovanoti valdonėms žymiems lietuviams turėti tuos pačius herbus, aišku, ne dėl to, kad lietuviams anksčiau būtų stigę šitokių kilmingumo įrodymų ar šlovingumo žymenų, nes dar ir dabar daugelis šeimų turi be galo senus paveldimus giminės ženklus, kurie visai nepanašūs į lenkų herbus, tačiau todėl, kad visi buvo tvirtai įsitikinę, jog, skirtingoms tautoms susijungus į vieną valstybę, būtų didžiai naudinga, jeigu tų dviejų tautų žymiausios šeimos sietųsi nelyginant kokia giminyste herbų panašumu. Įstatymais sutvarkomi Galop susitarė ir dėl tikėtikėjimo reikalai Liejimo reikalų. Visi Lietuvos iuvoje bažnyčios tarnai, jų valdos ir pačias privilegijas, kokias šiuo metu turi šio luomo žmonės Lenkijoje.
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą. Luomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė valdovo reikalavimus. Vytautas, Vytauto pasiuntinybė kaip laisvos tautos laisvas valdovas, o ne dėl to, kad žiūri vien savo reikalų, taip ryžtingai reikalaująs, kad karalius bei karalystės luomai pritartų jo vainikavimui.
Be valdovo sutikimo bajorai neturi teisės nei parduoti, nei dovanoti valdonėms žymiems lietuviams turėti tuos pačius herbus, aišku, ne dėl to, kad lietuviams anksčiau būtų stigę šitokių kilmingumo įrodymų ar šlovingumo žymenų, nes dar ir dabar daugelis šeimų turi be galo senus paveldimus giminės ženklus, kurie visai nepanašūs į lenkų herbus, tačiau todėl, kad visi buvo tvirtai įsitikinę, jog, skirtingoms tautoms susijungus į vieną valstybę, būtų didžiai naudinga, jeigu tų dviejų tautų žymiausios šeimos sietųsi nelyginant kokia giminyste herbų panašumu. Įstatymais sutvarkomi Galop susitarė ir dėl tikėtikėjimo reikalai Liejimo reikalų. Visi Lietuvos iuvoje bažnyčios tarnai, jų valdos ir pačias privilegijas, kokias šiuo metu turi šio luomo žmonės Lenkijoje.
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą. Luomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė valdovo reikalavimus. Vytautas, Vytauto pasiuntinybė kaip laisvos tautos laisvas valdovas, o ne dėl to, kad žiūri vien savo reikalų, taip ryžtingai reikalaująs, kad karalius bei karalystės luomai pritartų jo vainikavimui.