Bajorų luomui pripažintos lengvatos neturėjo būti teikiamos nekatalikams, atsisakiusiems paklusti popiežiui. Korčino seimo luomų susirinkime Goštautas ir Rumbaudas išdėstė Vytauto reikalavimus dėl vainikavimo. Kojelavičiaus pasakojime karalius ir luomai nusprendė pasiūlyti Vytautui Lenkijos karalystės vainiką kaip kitą politinę perspektyvą.
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val\ndovo reikalavimus. Vytautas,\nVytauto pasiuntinybė\nkaip laisvos tautos laisvas\nvaldovas, o ne dėl to, kad\nžiūri vien savo reikalų, taip ryžtingai reikalaująs, kad\nkaralius bei karalystės luomai pritartų jo vainikavimui.
Beje, ir Jogaila, smarkiai pasenęs ir su vokęs, jog valdymo našta dabar kur kas sunkesnė, nei jis gali pakelti, be to, turėdamas mažametį ir negalintį valdyti sūnų, ne taip jau labai būgštavo, kad Vytautas tapsiąs jo įpėdiniu, guosdamasis viltimi, jog šis nebe- susilauksiąs įpėdinių. Kai karalius bei luomai nuspren dė atverti Vytautui kitokias perspektyvas ir pasiūlyti jam Lenkijos karalystės vainiką, pasiuntinybės vadovas, pasak metraštininkų, prabilo šitokiais žodžiais. Lenkai gerai žiną, jog Vytauto tikslas — vienaip ar kitaip gauti karaliaus vardą bei karūną, todėl lenkų valstybės luo mų seimas nutaręs pasiūlyti jam vainiką, kurį pasiėmęs jis nepadarysiąs jokios žalos valstybei ir patenkinsiąs didžiai iškilnius savo siekius.
Be valdovo sutikimo \nbajorai neturi teisės nei parduoti, nei dovanoti valdo\nnėms žymiems lietuviams tu\nrėti tuos pačius herbus, aišku, ne dėl to, kad lietuviams \nanksčiau būtų stigę šitokių kilmingumo įrodymų ar šlo\nvingumo žymenų, nes dar ir dabar daugelis šeimų turi \nbe galo senus paveldimus giminės ženklus, kurie visai \nnepanašūs į lenkų herbus, tačiau todėl, kad visi buvo \ntvirtai įsitikinę, jog, skirtingoms tautoms susijungus į \nvieną valstybę, būtų didžiai naudinga, jeigu tų dviejų \ntautų žymiausios šeimos sietųsi nelyginant kokia gi\nminyste herbų panašumu.\nĮstatymais sutvarkomi \nGalop susitarė ir dėl tikė-\ntikėjimo reikalai Lie- \njimo reikalų. Visi Lietuvos \niuvoje \nbažnyčios tarnai, jų valdos ir\npačias privilegijas, kokias šiuo metu turi šio luomo žmo\nnės Lenkijoje.
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val\ndovo reikalavimus. Vytautas,\nVytauto pasiuntinybė\nkaip laisvos tautos laisvas\nvaldovas, o ne dėl to, kad\nžiūri vien savo reikalų, taip ryžtingai reikalaująs, kad\nkaralius bei karalystės luomai pritartų jo vainikavimui.