Santrauka
Narbuto antrojo tomo įvadiniame tekste lietuvių kilmės teorijos pristatomos kaip platus istoriografinis laukas, apimantis romėniškąją, gotiškąją, heruliškąją ir kitus kilmės aiškinimus.
Žodis ir formos
- Pagrindinė forma: lietuvių kilmės teorijos.
- Vartojamos formos: lietuvių kilmės teorijoms, romėniškoji, gotiškoji, heruiiškoji lietuvių tautos genezės teorija, germaniškosios teorijos, romėniškosios lietuvių kilmės teorijos, heruliškąją teoriją.
Reikšmė iš konteksto
Istoriografinės teorijos apie lietuvių tautos kilmę ir jos pradžios modelius.
Vartojimas
istoriografija, kilmės aiškinimai
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Narbuto antrojo tomo įvadinis tekstas lietuvių kilmės teorijas pristato kaip nuo Renesanso žinotą istoriografinį lauką. | ||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-175021
citata_originali: |
Taigi antro „Lietuvių tautos istorijos“ (toliau LTI) tomo
uždavinys buvo nusakytas labai konkrečiai. Savo reikš
me ir apimtimi jis turėjo nenusileisti pirmam tomui, nes
nagrinėjo bene populiariausią romantinės istoriografijos
problemą — „šaknų ieškojimo“ klausimą.
Lietuvių kilmės teorijos, kurių atsiradimą reikėtų sie
ti dar su Renesanso laikotarpiu, buvo puikiai žinomos
LTI autoriui: tiek Jono Dlugošo užrašyta romėniškoji,
tiek Erazmo Stelos propaguota gotiškoji, tiek jau vėliau
atsiradusi heruiiškoji lietuvių tautos genezės teorija —
dviejų pirmųjų junginys.
citata_rodoma: “Lietuvių kilmės teorijos, kurių atsiradimą reikėtų sie\nti dar su Renesanso laikotarpiu, buvo puikiai žinomos\nLTI autoriui: tiek Jono Dlugošo užrašyta romėniškoji,\ntiek Erazmo Stelos propaguota gotiškoji, tiek jau vėliau\natsiradusi heruiiškoji lietuvių tautos genezės teorija —\ndviejų pirmųjų junginys.”
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-192133