Dusburgietis teigia, kad čia minima prūsų pilaitė (D.—propugnacuta [...] circa Wildenbergk; Jer.— vestin) turėjo būti greta vėlesnės kryžiuočių Marienburgo pilies, o gal ir jos vietoje (plg. Dusburgietis teigia, kad apie Partigalos pilies ir Skrando kuoro pastatymą Varmės žemėje gyveno labai galingi vyrai, vardu Gubučiai249, labai pavojingi broliams; jie, sutelkę daug karių, pastatė pilį, vardu Partigala, to pat vardo lauke, o kitą kuorą [propugnaculum[ Skrando kalne250. Dusburgietis teigia, kad sitai padarę, kunigaikštis bei broliai su savo kariuomene patraukė prie Partigalos pilies ir prie kuoro, juos paėmė, viską paversdami pelenais, o žmones išsivesdami į nelaisvę arba išžudydami.
Sitai padarę, kunigaikštis bei broliai su savo\nkariuomene patraukė prie Partigalos pilies ir prie kuoro, juos paėmė, viską paversdami\npelenais, o žmones išsivesdami į nelaisvę arba išžudydami. Toliau būdamas Baigos\npilyje, kunigaikštis tais metais ne sykį grūmėsi kovos lauke su prūsais ir daug kartų\ntaip kamavo prusus, kad tie nė atsikvėpti negalėjo.
239 D. — Wildenbergk, Jer.— Wildinberc; vėliau Willenberg, dab. Vilbarkas — pietinis Malborko rajonas deš. Nogato krante. Vardas, atrodo, perkeltas iš Žemutinės Frankonijos (Kujot S., Dzieje Prus..., 1, I, p. 653; Górnowicz H., Toponimia..., p. 174, 13). Čia minima prūsų pilaitė (D.—propugnacuta [...] circa Wildenbergk; Jer.— vestin) turėjo būti greta vėlesnės kryžiuočių Marienburgo pilies, o gal ir jos vietoje (plg. III, 143—4, 208—1 paaiškinimus).
Apie trijų kuorų sunaikinimą ir daugiau nei tūkstančio prūsų žūtį Po to prasidėjo brolių šeimynos ir pilį supančiųjų prūsų susirėmimas dėl vieno katilo, kurį šiems reikėjo perkelti iš vieno kuoro į kitą ir kuriame prūsai buvo pratę virti savo šventenybes, kaip reikalauja jų apeigos [secundum ritum ipsorum]. Į šią kovą broliai stojo su 150 vyrų, o tada ir užvirė didelis mūšis. Galop broliai viešpaties valia užgrobė katilą ir, verždamiesi toliau, iš pamatų sugriovė visus tris kuorus, iš 1300 vyrų, kurie turėjo juos ginti, retas kuris išvengė mirties, o brolių pusėje krito nukautas tik vienas maršalas392.
Apie Bartenšteino pilies puolimą\n\n Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 [karių] — brolių ir ginklanešių; aplink pilį prūsai\nįrengė tris kuorus, kuriuose nuolat laikė 1300 įgudusių kariauti vyrų. Be to, turėjo ir tris\napgulos mašinas, kuriomis puldinėjo pilį. Kol pilis buvo galutinai sunaikinta, ten buvę\n\nMGP, p.
Apie tai, kaip buvo išardytas prūsų tiltas, pastatytas per Prieglių374\n\n Negalėdami nieko šiuo būdu laimėti, prūsai dar kartą susirinko ir, apsvarstę visas\npriemones, kuriomis galėtų siekti savo niekšiško tikslo, galop visi it vienas sutarė\npastatyti tiltą per Priegliaus upę, o abiejuose tilto galuose įrengti tvirtus kuorus,\nmanydami galėsią šitaip trukdyti broliams plukdyti į Karaliaučiaus pilį visokius reikmenis.\nKai broliai minėtoje pilyje atsidūrė bado akivaizdoje, jie ryžosi verčiau žūti kovoje, nei\nlaukti negailestingos bado mirties, todėl apsiginklavo ir susėdo į laivus, o kai priplaukė\nnetoli tilto, nuleido inkarus, tačiau pakilo smarkus vėjas ir nubloškė juos prie pat tilto,\nŽinoma, šitai įvyko dėl dievo apvaizdos; kopdami ant tilto, jie užtiko daugybę ginkluotų\nvyrų ant jo ir kuoruose, iškylančiuose virs galvų, vieni jiems narsiai priešinosi ant tilto,\nkiti kuoruose, tad užvirė tokia atkakli kova, kokią vargu ar kas šiame amžiuje buvo\nmatęs vedant nedidelį karių būrį.
Kiekvieną pilį apsupo trimis\nstipriais kuorais [tria propugnacula], kur budėjo kariai, karingi ir įgudę kariauti, todėl\napsuptieji negalėjo nei įeiti, nei išeiti iš pilies. Vargu ar kas stengtų apsakyti, kiek atrėmė\nantpuolių, kokių patyrė pavojų, kokį nepakeliamą alkį ir šiaip stygių kentė apsuptieji\nbroliai ir kiti žmonės šiose pilyse.