kuoras propugnaculum pilaitė

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Sitai padarę, kunigaikštis bei broliai su savo kariuomene patraukė prie Partigalos pilies ir prie kuoro, juos paėmė, viską paversdami pelenais, o žmones išsivesdami į nelaisvę arba išžudydami. Toliau būdamas Baigos pilyje, kunigaikštis tais metais ne sykį grūmėsi kovos lauke su prūsais ir daug kartų taip kamavo prusus, kad tie nė atsikvėpti negalėjo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

239 D. — Wildenbergk, Jer.— Wildinberc; vėliau Willenberg, dab. Vilbarkas — pietinis Malborko rajonas deš. Nogato krante. Vardas, atrodo, perkeltas iš Žemutinės Frankonijos (Kujot S., Dzieje Prus..., 1, I, p. 653; Górnowicz H., Toponimia..., p. 174, 13). Čia minima prūsų pilaitė (D.—propugnacuta [...] circa Wildenbergk; Jer.— vestin) turėjo būti greta vėlesnės kryžiuočių Marienburgo pilies, o gal ir jos vietoje (plg. III, 143—4, 208—1 paaiškinimus).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie trijų kuorų sunaikinimą ir daugiau nei tūkstančio prūsų žūtį Po to prasidėjo brolių šeimynos ir pilį supančiųjų prūsų susirėmimas dėl vieno katilo, kurį šiems reikėjo perkelti iš vieno kuoro į kitą ir kuriame prūsai buvo pratę virti savo šventenybes, kaip reikalauja jų apeigos [secundum ritum ipsorum]. Į šią kovą broliai stojo su 150 vyrų, o tada ir užvirė didelis mūšis. Galop broliai viešpaties valia užgrobė katilą ir, verždamiesi toliau, iš pamatų sugriovė visus tris kuorus, iš 1300 vyrų, kurie turėjo juos ginti, retas kuris išvengė mirties, o brolių pusėje krito nukautas tik vienas maršalas392.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip buvo išardytas prūsų tiltas, pastatytas per Prieglių374 Negalėdami nieko šiuo būdu laimėti, prūsai dar kartą susirinko ir, apsvarstę visas priemones, kuriomis galėtų siekti savo niekšiško tikslo, galop visi it vienas sutarė pastatyti tiltą per Priegliaus upę, o abiejuose tilto galuose įrengti tvirtus kuorus, manydami galėsią šitaip trukdyti broliams plukdyti į Karaliaučiaus pilį visokius reikmenis. Kai broliai minėtoje pilyje atsidūrė bado akivaizdoje, jie ryžosi verčiau žūti kovoje, nei laukti negailestingos bado mirties, todėl apsiginklavo ir susėdo į laivus, o kai priplaukė netoli tilto, nuleido inkarus, tačiau pakilo smarkus vėjas ir nubloškė juos prie pat tilto, Žinoma, šitai įvyko dėl dievo apvaizdos; kopdami ant tilto, jie užtiko daugybę ginkluotų vyrų ant jo ir kuoruose, iškylančiuose virs galvų, vieni jiems narsiai priešinosi ant tilto, kiti kuoruose, tad užvirė tokia atkakli kova, kokią vargu ar kas šiame amžiuje buvo matęs vedant nedidelį karių būrį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

23. Apie Partigalos pilies ir Skrando kuoro pastatymą Varmės žemėje gyveno labai galingi vyrai, vardu Gubučiai249, labai pavojingi broliams; jie, sutelkę daug karių, pastatė pilį, vardu Partigala, to pat vardo lauke, o kitą kuorą [propugnaculum[ Skrando kalne250, sustiprinę jį visokiais kariais. Šie kasdien taip puldinėjo Baigos pilies brolius, kad niekas nedrįso rodytis už pilies sienų.