Dusburgietis teigia, kad krivis (krivė) arba kirvaitis (Grunau), krivaitis—luominis vyriausiojo žynio vardas (Būga K., 1, p. 170—179; 2, 79; Топоров B. Dusburgietis teigia, kad mežinskio nuomone, krivis — tikrinis paskutinio Nadruvos žynio vardas (Мержинский А. Dusburgietis teigia, kad toks didelis buvo jo autoritetas, kad ne tik jis pats, ne tik jo gentainiai, bet ir jo pasiuntinys, su jo krivūle206 ar kokiu kitu žinomu ženklu keliaudamas per šių netikėlių žemes, susilaukdavo didžios pagarbos iš kunigaikščių, kilmingųjų207 bei.
205 D. Criwe, Jer. der obriste êwarte, t. y. vyriausiasis kunigas (ar teisėjas). Krivis (krivė) arba kirvaitis (Grunau), krivaitis—luominis vyriausiojo žynio vardas (Būga K., 1, p. 170—179; 2, 79; Топоров B. H., Прусский язык. А—Д, с. 74; Иванов В. В., Топоров В. Я., Мифологические..., с. 127; Łowmiański H., Studja..., 2, р. 205; Pašuta V., Lietuvos..., р. 106—109; Vėlius N., Senovės baltų..., p. 221—222).
Toks didelis buvo jo autoritetas,\nkad ne tik jis pats, ne tik jo gentainiai, bet ir jo pasiuntinys, su jo krivūle206 ar kokiu\nkitu žinomu ženklu keliaudamas per šių netikėlių žemes, susilaukdavo didžios pagarbos\niš kunigaikščių, kilmingųjų207 bei prastuomenės208. Be to, jie garbino, kaip buvo įprasta\nsenovėje, negęstančiąją ugnį.
A. Mežinskio nuomone, krivis — tikrinis paskutinio Nadruvos žynio vardas (Мержинский А. Ф., О надровском жреце..., с. 246—259). Tokiai nuomonei kartais pritariama (Ivinskis Z.). Kartais tvirtinama, kad žynių luomo apskritai nėra buvę (Kosman М., Drogi zaniku..., р. 14—15; to paties, Przenikanie katolicyzmu..., p. 112—113); manoma, jog krivis — tai konkreti asmenybė, o ne pareigybė, nepaisoma kalbinių argumentų, jog tai apeliatyvas, luomo atstovo vardas (Būga K., 1, p. 171— 172).