krivis krivė krivaitis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

205 D. Criwe, Jer. der obriste êwarte, t. y. vyriausiasis kunigas (ar teisėjas). Krivis (krivė) arba kirvaitis (Grunau), krivaitis—luominis vyriausiojo žynio vardas (Būga K., 1, p. 170—179; 2, 79; Топоров B. H., Прусский язык. А—Д, с. 74; Иванов В. В., Топоров В. Я., Мифологические..., с. 127; Łowmiański H., Studja..., 2, р. 205; Pašuta V., Lietuvos..., р. 106—109; Vėlius N., Senovės baltų..., p. 221—222).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Toks didelis buvo jo autoritetas, kad ne tik jis pats, ne tik jo gentainiai, bet ir jo pasiuntinys, su jo krivūle206 ar kokiu kitu žinomu ženklu keliaudamas per šių netikėlių žemes, susilaukdavo didžios pagarbos iš kunigaikščių, kilmingųjų207 bei prastuomenės208. Be to, jie garbino, kaip buvo įprasta senovėje, negęstančiąją ugnį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

A. Mežinskio nuomone, krivis — tikrinis paskutinio Nadruvos žynio vardas (Мержинский А. Ф., О надровском жреце..., с. 246—259). Tokiai nuomonei kartais pritariama (Ivinskis Z.). Kartais tvirtinama, kad žynių luomo apskritai nėra buvę (Kosman М., Drogi zaniku..., р. 14—15; to paties, Przenikanie katolicyzmu..., p. 112—113); manoma, jog krivis — tai konkreti asmenybė, o ne pareigybė, nepaisoma kalbinių argumentų, jog tai apeliatyvas, luomo atstovo vardas (Būga K., 1, p. 171— 172).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Vėliau kriviu galėjo būti vadinamas ir bendruomenės seniūnas arba vadas (Jurginis J., Pagonybės..., p. 107).