Krivis arba krivaitis aiškinamas kaip luominis vyriausiojo žynio vardas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 67
205 D. Criwe, Jer. der obriste êwarte, t. y. vyriausiasis kunigas (ar teisėjas). Krivis (krivė) arba kirvaitis (Grunau), krivaitis—luominis vyriausiojo žynio vardas (Būga K., 1, p. 170—179; 2, 79; Топоров B. H., Прусский язык. А—Д, с. 74; Иванов В. В., Топоров В. Я., Мифологические..., с. 127; Łowmiański H., Studja..., 2, р. 205; Pašuta V., Lietuvos..., р. 106—109; Vėlius N., Senovės baltų..., p. 221—222).
Krivio pasiuntinys su krivūle ar kitu žinomu ženklu susilaukdavo didžios pagarbos iš kunigaikščių, kilmingųjų ir prastuomenės.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 68
Toks didelis buvo jo autoritetas, kad ne tik jis pats, ne tik jo gentainiai, bet ir jo pasiuntinys, su jo krivūle206 ar kokiu kitu žinomu ženklu keliaudamas per šių netikėlių žemes, susilaukdavo didžios pagarbos iš kunigaikščių, kilmingųjų207 bei prastuomenės208. Be to, jie garbino, kaip buvo įprasta senovėje, negęstančiąją ugnį.
A. Mežinskio nuomone, krivis buvo tikrinis paskutinio Nadruvos žynio vardas, o ne pareigybė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 67
A. Mežinskio nuomone, krivis — tikrinis paskutinio Nadruvos žynio vardas (Мержинский А. Ф., О надровском жреце..., с. 246—259). Tokiai nuomonei kartais pritariama (Ivinskis Z.). Kartais tvirtinama, kad žynių luomo apskritai nėra buvę (Kosman М., Drogi zaniku..., р. 14—15; to paties, Przenikanie katolicyzmu..., p. 112—113); manoma, jog krivis — tai konkreti asmenybė, o ne pareigybė, nepaisoma kalbinių argumentų, jog tai apeliatyvas, luomo atstovo vardas (Būga K., 1, p. 171— 172).
Vėliau kriviu galėjo būti vadinamas ir bendruomenės seniūnas arba vadas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 68
Vėliau kriviu galėjo būti vadinamas ir bendruomenės seniūnas arba vadas (Jurginis J., Pagonybės..., p. 107).