zodyno irasas

konsekracija

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Dėl būtinos konsekracijos kilo klausimas, kas turi teisę ją suteikti.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 242

Priėmus tą nuomonę, kad konsekracija yra būti na, iškyla vėl neaiškumas, kas turi teisę suteikti konsekraciją? Vienos profesoriai aiškino, kad į tai mokslininkai įvairiai atsa kinėja; vieni, kad popiežius, kiti, kad arcivyskupas arba vys kupas. Apskritai, saugodami popiežiaus teises, galį konse kruoti vyskupai.

t-002vidutinis

Konsekracija po karūnacijos buvo laikoma bažnytiniu aktu, kuris ne suteikia daugiau valdžios, o pašventina karūnaciją.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 241

Cigala antrame savo atsakyme gina, kad karūnacijai atlikti nereikalingas popiežiaus patvirtinimas. Ro mos karalius turįs teisę karūnuot ir kurti karalystes be popie žiaus, jis galįs atlikt viską, kas liečia išviršinę pusę — dekoraci ją. į klausimą, ar po karūnacijos turi įvykti ir konsekracija, tas pats Cigala atsako, kad pastaroji, būdama bažnytiniu aktu, ne priduoda daugiau valdžios, o tiktai pašventina, padaro kilnesnį karūnacijos aktą^2 ). Šis ginčas iš dalies buvo ir senas viduramžių ginčas, t. y. dviejų universalinių galybių — popiežiaus ir ciesoriaus — kat ras katrą viršija.