Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
į klausimą, ar po karūnacijos turi įvykti ir konsekracija, tas pats Cigala atsako, kad pastaroji, būdama bažnytiniu aktu, ne priduoda daugiau valdžios, o tiktai pašventina, padaro kilnesnį karūnacijos aktą^2 ).
Patikrinti teiginiai
Dėl būtinos konsekracijos kilo klausimas, kas turi teisę ją suteikti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Priėmus tą nuomonę, kad konsekracija yra būti na, iškyla vėl neaiškumas, kas turi teisę suteikti konsekraciją? Vienos profesoriai aiškino, kad į tai mokslininkai įvairiai atsa kinėja; vieni, kad popiežius, kiti, kad arcivyskupas arba vys kupas. Apskritai, saugodami popiežiaus teises, galį konse kruoti vyskupai.
Konsekracija po karūnacijos buvo laikoma bažnytiniu aktu, kuris ne suteikia daugiau valdžios, o pašventina karūnaciją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Cigala antrame savo atsakyme gina, kad karūnacijai atlikti nereikalingas popiežiaus patvirtinimas. Ro mos karalius turįs teisę karūnuot ir kurti karalystes be popie žiaus, jis galįs atlikt viską, kas liečia išviršinę pusę — dekoraci ją. į klausimą, ar po karūnacijos turi įvykti ir konsekracija, tas pats Cigala atsako, kad pastaroji, būdama bažnytiniu aktu, ne priduoda daugiau valdžios, o tiktai pašventina, padaro kilnesnį karūnacijos aktą^2 ). Šis ginčas iš dalies buvo ir senas viduramžių ginčas, t. y. dviejų universalinių galybių — popiežiaus ir ciesoriaus — kat ras katrą viršija.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 2 |