Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
į klausimą, ar po karūnacijos turi įvykti ir konsekracija, tas pats Cigala atsako, kad pastaroji, būdama bažnytiniu aktu, ne priduoda daugiau valdžios, o tiktai pašventina, padaro kilnesnį karūnacijos aktą^2 ).
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Dėl būtinos konsekracijos kilo klausimas, kas turi teisę ją suteikti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Priėmus tą nuomonę, kad konsekracija yra būtina, iškyla vėl neaiškumas, kas turi teisę suteikti konsekraciją? Vienos profesoriai aiškino, kad į tai mokslininkai įvairiai atsakinėja; vieni, kad popiežius, kiti, kad arcivyskupas arba vyskupas. Apskritai, saugodami popiežiaus teises, galį konsekruoti vyskupai.
Konsekracija po karūnacijos buvo laikoma bažnytiniu aktu, kuris ne suteikia daugiau valdžios, o pašventina karūnaciją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Cigala antrame savo atsakyme gina, kad karūnacijai atlikti nereikalingas popiežiaus patvirtinimas. Romos karalius turįs teisę karūnuot ir kurti karalystes be popiežiaus, jis galįs atlikt viską, kas liečia išviršinę pusę — dekoraciją. į klausimą, ar po karūnacijos turi įvykti ir konsekracija, tas pats Cigala atsako, kad pastaroji, būdama bažnytiniu aktu, nepriduoda daugiau valdžios, o tiktai pašventina, padaro kilnesnį karūnacijos aktą^2 ). Šis ginčas iš dalies buvo ir senas viduramžių ginčas, t. y. dviejų universalinių galybių — popiežiaus ir ciesoriaus — katras katrą viršija.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 2 |