jurisdikcija

PDF 425

Taigi mes jo \nteisėtam prašymui pritardami ir, norėdami sustiprinti Die­\nvo garbinimą, sutikti ir leisti jam tai nusprendėme ir nuta­\nriame bei šiuo mūsų raštu leidžiame aikštėje ir savo bažny­\nčios teritorijoje minėtame mūsų Vilniaus mieste, toje vietoje, \nkuri jam atrodo tinkamesnė, įrengti ir pastatyti tiek krautu­\nvių mėsininkams, kiek nuo seno tarp kitų miestietiškų mė­\nsos prekyviečių turguje ir Vilniaus aikštėje pats vyskupas \nturėjo ir valdė. Tam pačiam ponui dabartiniam vyskupui ir \njo įpėdiniams, Vilniaus vyskupams, suteikiame pilną bei vi­\nsą valdžią ir minėtų mėsos krautuvių kūrimo jurisdikciją. \nLeidžiame jas mėsininkams, kuriems tik norėtų, savo nuo­\nžiūra, išnuomoti ar juos samdyti, taip pat tose pačiose mėsi­\nnėse galvijus, gyvulius, laukinius gyvūnus ir visokių rūšių \nnupenėtus naminius gyvūnus pirkti, parduoti, skersti, mė­\nsą laisvai išdėstyti ir ja prekiauti, nekliudant mūsų Vilniaus \npiliečiams ir bet kokiems kitiems, bet kokios padėties, luo­\nmo ir kilmės žmonėms.

PDF 399

Nusprendėme ir šiuo raštu nu­\nsprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž­\nnytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su \nekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir­\ntintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai naudotis gali ir pri­\nvalo. Ir todėl tos pačios kapitulos priimtas sprendimas eks­\nkomunikuoti miesto tarnus už plėšikavimą buvo gerai ir \npagal įstatymus mestas ir išplatintas. O Vilniaus gyvento­\njams jokia jurisdikcija pačių kapitulos valdinių atžvilgiu mū­\nsų ar mūsų pirmtakų nėra suteikta.

PDF 433

Šio pobūdžio studentų bendriją (congregatio) ir mi­\nnėtą namą troškome ir labai norime pavadinti Valerijono \nBursa. Toliau dėl tų namų, kuriuos pačiai Bursos studentų \nbendrijai davėme ir užrašėme, jurisdikcijos: kadangi namai \nstovi, žinoma, vyskupijos žemėje, nenorėdami dėl šio daly­\nko mūsų įpėdiniams padaryti žalos, jiems ir jų garbingie­\nsiems pareigūnams paliekame nepakeistą jurisdikcijos ga­\nlią: ir nuomininkai, kurie nuomos minėtus namus, \nprivalomus mokesčius ir duokles, kurias kiti Vilniaus pilie­\nčiai, mūsų valdiniai, moka, prakilniausiems mūsų įpėdi­\nniams taip pat mokėti privalės, išskyrus činšą, kurį privalo \nkasmet atiduoti į tėvo Rektoriaus rankas Bursos studentų \nišlaikymui. O jei pati Bursa ir minėti namai Dievo skirtos \nnelaimės atveju patirtų nepriteklių, norime, kad iš tų namų \npajamų ar činšo, koks tik gali būti surinktas, būtų išsaugota \ngera namų būklė; tai maldingai patikime prakilniausiųjų mū­\nsų įpėdinių rūpesčiui ir malonei.

PDF 201

1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo­\nkyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade­\nmijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir stu­\ndentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei \njurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pave­\ndė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Aka­\ndemijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui pa­\nskyrė. Tokią privilegiją Grigalius XIII bule aprobavo.

PDF 397

Savo ir minėto miesto vardu [ta­\nrėjai] reikalavo, kad nuo tos naujai kapitulos pasisavintos \njurisdikcijos būtų laisvi ir atleisti. O prelatai ir kanauninkai \nsavo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, \nkad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus \nvyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku­\nnigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado­\nvavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek \ntik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa­\nteikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo \nMotiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu­\nvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū­\nras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys­\nkupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo \nlegatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, \nir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad \nprasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši­\nmo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus \nkapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesi­\nlaikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa­\ntogią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro­\nčiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines \ncenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu \nar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil­\nniaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal \npaprotį, iki šiol tvirtai saugotą.