t-001vidutinis
Valdiniams uždrausta per Vilijos upę nuo Nemenčinės dvaro iki Kernavės statyti mažus tiltelius, vadinamus jazais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O kad toks tilto muitas, mūsų aukščiau nu statytas, teiktų gausesnius pelnus ir pajamas išlaikyti toms įstaigoms, kurioms juos paskyrėme, kaip aukščiau aprašyta me mūsų įstatyme pareikšta, nusprendėme, kad reikia visiems laikams uždrausti ir uždraudžiame atimdami visas valdas iš visų ir kiekvieno atskirai: vaivadų, kaštelionų, seniūnų bei kitų valdininkų ir mūsų valdinių, bet kurio laipsnio, garbės ir vertės esantiems, kad nė vienas jų arba kas su jais susijęs ar bendrai, ar atskirai kito tilto, be šio, per tą pačią Vilijos upę, kur kitur statyti ir tiesti nesiimtų mūsų aprašytoje vietoje, tai yra, pradedant nuo Bistryčios miestelio aukštupyje iki kito mūsų Kernavės miestelio einant žemyn, kad tarp tų mieste lių joks kitas tiltas, be šio Vilniaus tilto, negali būti statomas ir tiesiamas dėl nuostolio minėtam tilto muitui. Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo žiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis.