Magistras Konradas iš Tirbergo pasiuntė sembų žemės fogtą Ditrichą su kariuomene į Nadruvą. Grįžęs iš Vokietijos, sembų fogtas Ditrichas iš Lidelau atkalbėjo jį gerbusius sembus nuo paklydimo. Sembų fogtas Ditrichas magistro įsakymu su broliais ir tūkstančiu vyrų atplaukė pulti Ragainės pilies.
Žodis vartojamas istoriniuose pasakojimuose apie XIII–XIV a. Prūsijos ir Lietuvos įvykius, karo veiksmus bei vadovavimą vyrams.
1305 m. fogtas Pilypas fon Bolandas su broliais ir 200 vyrų sudegino tris lietuvių kaimus; Ditrichas iš Lidelau 1277 m. atkalbėjo sembus, o kitu atveju su broliais ir tūkstančiu vyrų puolė Ragainės pilį.
Apie dviejų Nadruvos žemės pilių užėmimą Retavos valsčiuje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, turėdamas galvoje šių nadruvių sumanumą bei ištikimybę ir tai, kad, jiems pasitraukus pas brolius, Nadruvos žemė tapo smarkiai susilpninta, pasiuntė brolį Ditrichą, sembų žemės fogtą459, su kariuomene į Nadruvą. Šie, įsiveržę į Retavos valsčių460, jį nusiaubė, piešdami bei degindami, o paskui, patraukę 456 Abu Bartos užpuolimai (III, 173—174) vyko, atrodo, 1273— 1274 m.
Apie daugybės pagudėnų išžudymą Grįžęs šiuo metu iš Vokietijos, brolis Ditrichas iš Lidelau, sembų fogtas, atkalbėjo sembus, kurie jį nuoširdžiai gerbė, nuo šito paklydimo. Kai šitai sužinojo notangai ir varmiai, patys išsižadėjo piktų sumanymų, duodami žodį būti ištikimi broliams. Brolis 476 1277 m.
Apie Ragainės pilies užkariavimą Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar yra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.
Kitais metais, kai Vytenis abu luomus sukvietė į pasi- 1305 m e ta i tarimą, Sembos vyskupystės V y te n is p e rse k io ja fogtas Pilypas fon Bolandas, k ry žiu o č iu s g ro b ik u s pasinaudojęs progą, kad buvo išvykę kunigaikščiai ir bajorai, nusiaubė pasienio kaimiečius. Kai valdovui pranešė, jog įsibrovė priešas ir degina kaimus bei kiemus, jis greitosiomis su tūkstančiu penkiais šimtais raitelių patraukė sustabdyti tolesnio veržimosi. Jau kryžiuočiai buvo pasitraukę iš krašto, kai Vytenis netikėtai užpuolė nebesisaugančių priešų ariergardą; kovėsi tada kraštinės susidūrusiųjų eilės: mat, ar dėl kurios kitos priežasties, ar dėl to, kad ir vienos, ir kitos kariuomenės dydis buvo nežinomas, vadai nežinojo, kieno pusėje jėgos persvara; kai ir vienoje, ir kitoje pusėje krito keletas karių, susidūrimas liovėsi.
Tačiau kryžiuočiai, sutrikę dėl ariergardo pralaimėjimo, skubiai pasitraukė į Prūsiją išmetę pakelėse gausų grobį, trukdantį bėgti. Kurį laiką Kęstutis laikėsi ramiai, tačiau žemėmis. Kryžiuočiai, vedami Sembos fogto, savo ruožtu, negalėdami pasivyti traukiančio namo Kęstučio, nusiaubė Ariogalos žemes.
Apie daugybės pagudėnų išžudymą Grįžęs šiuo metu iš Vokietijos, brolis Ditrichas iš Lidelau, sembų fogtas, atkalbėjo sembus, kurie jį nuoširdžiai gerbė, nuo šito paklydimo.
Apie daugybės pagudėnų išžudymą Grįžęs šiuo metu iš Vokietijos, brolis Ditrichas iš Lidelau, sembų fogtas, atkalbėjo sembus, kurie jį nuoširdžiai gerbė, nuo šito paklydimo. Kai šitai sužinojo notangai ir varmiai, patys išsižadėjo piktų sumanymų, duodami žodį būti ištikimi broliams. Brolis 476 1277 m.