zodyno irasas

ekskomunikacija ekskomunika

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vilniaus katedros kapitula galėjo naudotis jurisdikcija su ekskomunikacijos teise savo asmenų ir valdinių bylose.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 399

Taigi mes, pamatę [abiejų] pusių raštus ir privilegijas, juos kruopščiai apsvarstę, pasitarę su mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žymiausiais po­ nais, trokšdami teisių, imunitetų ir privilegijų visiems mū­ sų valdiniams, bet pirmiausia švenčiausioms bažnyčioms su­ teiktų, nes to laimingosios mūsų sublimacijos metu duota priesaika esame įpareigoti laikytis ir įsakome tai išsaugoti su tinkamu tvirtumu ir jėga. Nusprendėme ir šiuo raštu nu­ sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž­ nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir­ tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai naudotis gali ir pri­ valo. Ir todėl tos pačios kapitulos priimtas sprendimas eks­ komunikuoti miesto tarnus už plėšikavimą buvo gerai ir pagal įstatymus mestas ir išplatintas.
t-002vidutinis

Vilniaus miestiečiai anksčiau būdavo ekskomunikuojami Vilniaus vyskupo, vikaro arba oficijolo.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 395-396

Kad mus \npasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos \nmūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin­\ngųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž­\nnyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip \nsavo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, \npati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai \nišplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus­\nmėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis. Kai \nanksčiau ne kieno nors kito, kaip tik didžiai gerbiamo pono \nVilniaus vyskupo ar paties vikaro ir tuo metu einančio pa­\nreigas oficijolo paprastai būdavo iškviečiami, teisiami ir eks- \nkomunikuojami, jie manė ateitį būsiant sunkią ir nepakelia­\nmą, kadangi privalo paklusti gausybei teisėjų ir būti jų \nbaudžiami pagal tos [kapitulos] tvarką, ypač esant grynai \npasaulietiniams reikalams, iškilusiems ir vykstantiems tarp \npasauliečių, kuriuos, kad būtų įvesta ir išsaugota gera tvar­\nka šiame mieste, skirta [tvarkyti] ne privatiems žmonėms, o \ncivilinei įstaigai. Kaip minėtoji kapitula dėl atimtos iš kapitu­\nlos valdinių degtinės ir mažesnės, negu nurodyta, iškeptos\n379\n\n## Puslapis 396\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nsententijs excommunicationis innodasset.
t-003vidutinis

Vilniaus kapitula teigė turėjusi teisę ekskomunikuoti paprotinės teisės ir bažnyčios valdinių niekintojus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 397-398

O [vaitas ir tarėjai] nesi­\nlaikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa­\ntogią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro­\nčiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines \ncenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu \nar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil­\nniaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal \npaprotį, iki šiol tvirtai saugotą. Taigi tokius paprotinės tei­\nsės ir bažnyčios valdinių niekintojus teisingai ir teisėtai ka­\npitulos buvo nuspręsta ekskomunikuoti; ir yra pripažinta, \nkad tai nėra nauja, kadangi tokios yra ir kitos katedrų baž­\nnyčios, konkrečiai Krokuvos, kurios pavyzdžiu yra ši Vil­\nniaus pastatyta, gavusi panašius įstatymus ir privilegijas bei\n381\n\n## Puslapis 398\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nprivilegiis, ac moribus decorata cernatur, simili iurisdictione \nutatur, petieruntque se et Capitulum suum, circa buiusmodi \niura, privilegia, et consvetudinem in iurisdictione praefata con­\nservari, et sententiam excommunicationis, in praefatos Civi­\ntatis famulos latam, iuste et legitime emanasse decerni.