Santrauka
Narbutas aiškina, kad Bevaldystė čia reiškia lenkų valdymo sąmyšį, į kurį Lietuva pateko po susijungimo su Lenkija.
Žodis ir formos
- Pagrindinė forma: bevaldystė.
- Vartojamos formos: bevaldystės.
Reikšmė iš konteksto
Valdymo stokos, politinės suirutės ar sąmyšio būsena.
Vartojimas
Vartojama pejoratyviai apibūdinti Lietuvos ir Lenkijos santvarkos suirimui.
Pastabos
Šiame kontekste žodis veikia kaip politinės netvarkos ir valdžios stokos pavadinimas.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Narbutas aiškina, kad Bevaldystė čia reiškia lenkų valdymo sąmyšį, į kurį Lietuva pateko po susijungimo su Lenkija. | ||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
-
id: c-175028 citata_originali: | Kalbant apie istorinius seno vės šaltinius, negalima nepaminėti naujesnių, bet ir čia iškyla nemalonių prisiminimų. Lietuva, susijungusi 30
Puslapis 30
su Lenkija, savanoriškai atsisakė savo nepriklausomybės, pateko į lenkų bevaldystės sąmyšį, kuris atėmė iš jos išorinę gynybą ir sumažino reikšmę kaimyninėse šalyse., padarė ją niokojančių karų grobiu. citata_rodoma: “Lietuva, susijungusi\nsu Lenkija, savanoriškai atsisakė savo nepriklausomybės,\npateko į lenkų bevaldystės sąmyšį, kuris atėmė iš jos\nišorinę gynybą ir sumažino reikšmę kaimyninėse šalyse.,\npadarė ją niokojančių karų grobiu.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-192140