Santrauka
Dusburgietis teigia, kad išgirdę tokį sprendimą, kuršiai taip įtūžo ant tikėjimo ir tikinčiųjų, kad, broliams pradėjus pulti lietuvius, jie nelyginant tikri atskalūnai iš užpakalio nirtulingai užgriuvo krikščionis; lietuviams puolant iš priekio, o kuršiams iš užpakalio348, beveik. Dusburgietis teigia, kad visa tai leidžia daryti išvadą ir nedvejojant tikėti, kad pats Kristus, be kurio valios nieko žemėje negali įvykti, užleido ant savo tautos šį buvusių ir būsimų atskalūnybių antkrytį, norėdamas, kad nukautieji gautų danguje pelnytą atpildą, o likę gyvi. Dusburgietis teigia, kad apie Lencenbergo pilies bei daugybės prūsų sudeginimą Tuo metu, kai prūsai buvo įtariami atskalūnybe, brolis Volradas, Notangos ir Varmės fogtas, vadinamas Volradu Nuostabiuoju355 (jis iš tiesų toks buvo), vakarieniavo su minėtosios žemės kilmingaisiais.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Dusburgietis atskalūnybių antkrytį aiškino kaip Kristaus leistą išbandymą tikėjimo ištikimybei grūdinti. |
| t-002 Kai prūsai buvo įtariami atskalūnybe, Notangos ir Varmės fogtas Volradas vakarieniavo su kilmingaisiais Lencenbergo pilyje. |
| t-003 Petras Dusburgietis kuršius, iš užnugario užpuolusius krikščionis, pavadino tikrais atskalūnais. |
| t-004 Petras Dusburgietis kuršius, iš užnugario užpuolusius krikščionis, pavadino tikrais atskalūnais. |