ariergardas

PDF 178

Greitosiomis sutelktas lenkų būrys pasivijo besitrau- 1301 m e ta i kiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; kadangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, o visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso bandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženklą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar daugiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku sutramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo kraštą negalima buvo perN io k o ja K u lm o kraškelti visos kariuomenės, to tą, k u r su m u ša m i žygio ėmėsi kunigaikščių paraginti ryžtingiausi ir narsiausi raiteliai.

PDF 188

Pagraudės žemę nusiaubė, neN io k o ja m a L ie tu v a ir sutikdamas pasipriešinimo, Ž e m a itija Mansfeldas, Brandenburgo komtūras, tuo tarpu Maustas, Sudargas ir Masius iš arti stebėjo, kaip žūva jų žmonės: jie negalėjo nei pristabdyti priešo, pasirodydami netoli jo su kariuomene, nei su menkomis jėgomis stoti į atvirą mūšį. Jie ėmė puldinėti atsitraukiančios kariuomenės ariergardą, matyt, norėdami įtraukti namo vykstantį priešą į nedidelius susirėmimus ir duoti lietuviams bei žemaičiams progą sutelkti jėgų tikrai kovai. Tačiau kryžiuočiai nesidavė gaišinami, jie kuo skubiausiai pasitraukė, išsivarydami grobį.

PDF 244

Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, tačiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo ginkluotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnirtingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palaužė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindekeno numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.

PDF 247

Po to nuvedė kariuomenę prieš Prūsijos maršalą, kuris, vėl nusiaubęs Žemaitiją, gabenosi grobį padalijęs kariuomenę dviem voromis. Iš pradžių užpuolęs ariergardinę vorą ir būrius, paliktus gurguolių apsaugai, jis sumušė priešą ir atsiėmė grobį; po to kuo skubiausiai patraukė su pergalę laimėjusiais kariais prieš patį kariuomenės branduolį. Tačiau kryžiuočiai, sutrikę dėl ariergardo pralaimėjimo, skubiai pasitraukė į Prūsiją išmetę pakelėse gausų grobį, trukdantį bėgti.

PDF 178

Greitosiomis sutelktas lenkų būrys pasivijo besitrau- 1301 m e ta i kiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; kadangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, o visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso bandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženklą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar daugiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku sutramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo kraštą negalima buvo perN io k o ja K u lm o kraškelti visos kariuomenės, to tą, k u r su m u ša m i žygio ėmėsi kunigaikščių paraginti ryžtingiausi ir narsiausi raiteliai.

PDF 244

Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, tačiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo ginkluotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnirtingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palaužė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindekeno numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.