1301 m. lenkų būrys pasivijo besitraukiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 178
Greitosiomis sutelktas len\nkų būrys pasivijo besitrau- \n1301 m e ta i \nkiančius lietuvius ir, tikėda\nmasis atsiimti grobį, smarkiai \nužpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; ka\ndangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, \no visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso \nbandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženk\nlą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar dau\ngiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku su\ntramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo\nkraštą negalima buvo per- \nN io k o ja K u lm o kraš- \nkelti visos kariuomenės, to\ntą, k u r su m u ša m i \nžygio ėmėsi kunigaikščių pa\nraginti ryžtingiausi ir nar\nsiausi raiteliai.
Maustas, Sudargas ir Masius puldinėjo atsitraukiančios kryžiuočių kariuomenės ariergardą, siekdami laimėti laiko lietuvių ir žemaičių pajėgoms.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 188
Pagraudės žemę nusiaubė, ne-\nN io k o ja m a L ie tu v a ir\nsutikdamas\npasipriešinimo,\nŽ e m a itija\nMansfeldas,\nBrandenburgo\nkomtūras, tuo tarpu Maustas,\nSudargas ir Masius iš arti stebėjo, kaip žūva jų žmo\nnės: jie negalėjo nei pristabdyti priešo, pasirodydami\nnetoli jo su kariuomene, nei su menkomis jėgomis sto\nti į atvirą mūšį. Jie ėmė puldinėti atsitraukiančios ka\nriuomenės ariergardą, matyt, norėdami įtraukti namo\nvykstantį priešą į nedidelius susirėmimus ir duoti lie\ntuviams bei žemaičiams progą sutelkti jėgų tikrai ko\nvai. Tačiau kryžiuočiai nesidavė gaišinami, jie kuo\nskubiausiai pasitraukė, išsivarydami grobį.
Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo iš Prūsijos grįžtantį Kęstutį ir užpuolė jo kariuomenės ariergardą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 244
Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, ta čiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo gink luotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnir tingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palau žė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindeke- no numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.
Lietuvių vadas užpuolė Prūsijos maršalo ariergardinę vorą, sumušė priešą ir atsiėmė grobį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 247
Po to nuvedė\nkariuomenę\nprieš\nPrūsijos\nmaršalą, kuris, vėl nusiaubęs Žemaitiją, gabenosi gro\nbį padalijęs kariuomenę dviem voromis. Iš pradžių\nužpuolęs ariergardinę vorą ir būrius, paliktus gurguo\nlių apsaugai, jis sumušė priešą ir atsiėmė grobį; po\nto kuo skubiausiai patraukė su pergalę laimėjusiais\nkariais prieš patį kariuomenės branduolį. Tačiau kry\nžiuočiai, sutrikę dėl ariergardo pralaimėjimo, skubiai\npasitraukė į Prūsiją išmetę pakelėse gausų grobį, truk\ndantį bėgti.
1301 m. lenkų būrys pasivijo besitraukiančius lietuvius ir, norėdamas atsiimti grobį, užpuolė jų ariergardą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 178
Greitosiomis sutelktas len\nkų būrys pasivijo besitrau- \n1301 m e ta i \nkiančius lietuvius ir, tikėda\nmasis atsiimti grobį, smarkiai \nužpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; ka\ndangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, \no visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso \nbandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženk\nlą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar dau\ngiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku su\ntramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo\nkraštą negalima buvo per- \nN io k o ja K u lm o kraš- \nkelti visos kariuomenės, to\ntą, k u r su m u ša m i \nžygio ėmėsi kunigaikščių pa\nraginti ryžtingiausi ir nar\nsiausi raiteliai.
Kęstučiui traukiantis iš Prūsijos su grobiu, Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo jo karius ir užpuolė ariergardą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 244
Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, ta čiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo gink luotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnir tingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palau žė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindeke- no numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.