zodyno irasas

ariergardas

6 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1301 m. lenkų būrys pasivijo besitraukiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 178

Greitosiomis sutelktas len­\nkų būrys pasivijo besitrau- \n1301 m e ta i \nkiančius lietuvius ir, tikėda­\nmasis atsiimti grobį, smarkiai \nužpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; ka­\ndangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, \no visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso \nbandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženk­\nlą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar dau­\ngiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku su­\ntramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo\nkraštą negalima buvo per- \nN io k o ja K u lm o kraš- \nkelti visos kariuomenės, to\ntą, k u r su m u ša m i \nžygio ėmėsi kunigaikščių pa­\nraginti ryžtingiausi ir nar­\nsiausi raiteliai.
t-002vidutinis

Maustas, Sudargas ir Masius puldinėjo atsitraukiančios kryžiuočių kariuomenės ariergardą, siekdami laimėti laiko lietuvių ir žemaičių pajėgoms.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 188

Pagraudės žemę nusiaubė, ne-\nN io k o ja m a L ie tu v a ir\nsutikdamas\npasipriešinimo,\nŽ e m a itija\nMansfeldas,\nBrandenburgo\nkomtūras, tuo tarpu Maustas,\nSudargas ir Masius iš arti stebėjo, kaip žūva jų žmo­\nnės: jie negalėjo nei pristabdyti priešo, pasirodydami\nnetoli jo su kariuomene, nei su menkomis jėgomis sto­\nti į atvirą mūšį. Jie ėmė puldinėti atsitraukiančios ka­\nriuomenės ariergardą, matyt, norėdami įtraukti namo\nvykstantį priešą į nedidelius susirėmimus ir duoti lie­\ntuviams bei žemaičiams progą sutelkti jėgų tikrai ko­\nvai. Tačiau kryžiuočiai nesidavė gaišinami, jie kuo\nskubiausiai pasitraukė, išsivarydami grobį.
t-003vidutinis

Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo iš Prūsijos grįžtantį Kęstutį ir užpuolė jo kariuomenės ariergardą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 244

Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, ta­ čiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo gink­ luotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnir­ tingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palau­ žė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindeke- no numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.
t-004vidutinis

Lietuvių vadas užpuolė Prūsijos maršalo ariergardinę vorą, sumušė priešą ir atsiėmė grobį.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 247

Po to nuvedė\nkariuomenę\nprieš\nPrūsijos\nmaršalą, kuris, vėl nusiaubęs Žemaitiją, gabenosi gro­\nbį padalijęs kariuomenę dviem voromis. Iš pradžių\nužpuolęs ariergardinę vorą ir būrius, paliktus gurguo­\nlių apsaugai, jis sumušė priešą ir atsiėmė grobį; po\nto kuo skubiausiai patraukė su pergalę laimėjusiais\nkariais prieš patį kariuomenės branduolį. Tačiau kry­\nžiuočiai, sutrikę dėl ariergardo pralaimėjimo, skubiai\npasitraukė į Prūsiją išmetę pakelėse gausų grobį, truk­\ndantį bėgti.
t-005vidutinis

1301 m. lenkų būrys pasivijo besitraukiančius lietuvius ir, norėdamas atsiimti grobį, užpuolė jų ariergardą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 178

Greitosiomis sutelktas len­\nkų būrys pasivijo besitrau- \n1301 m e ta i \nkiančius lietuvius ir, tikėda­\nmasis atsiimti grobį, smarkiai \nužpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; ka­\ndangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, \no visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso \nbandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženk­\nlą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar dau­\ngiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku su­\ntramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo\nkraštą negalima buvo per- \nN io k o ja K u lm o kraš- \nkelti visos kariuomenės, to\ntą, k u r su m u ša m i \nžygio ėmėsi kunigaikščių pa­\nraginti ryžtingiausi ir nar­\nsiausi raiteliai.
t-006vidutinis

Kęstučiui traukiantis iš Prūsijos su grobiu, Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo jo karius ir užpuolė ariergardą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 244

Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, ta­ čiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo gink­ luotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnir­ tingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palau­ žė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindeke- no numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.