zodyno irasas

ariergardas

6 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

1301 m. lenkų būrys pasivijo besitraukiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą. Maustas, Sudargas ir Masius puldinėjo atsitraukiančios kryžiuočių kariuomenės ariergardą, siekdami laimėti laiko lietuvių ir žemaičių pajėgoms. Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo iš Prūsijos grįžtantį Kęstutį ir užpuolė jo kariuomenės ariergardą.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

1301 m. lenkų būrys pasivijo besitraukiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Greitosiomis sutelktas len­\nkų būrys pasivijo besitrau- \n1301 m e ta i \nkiančius lietuvius ir, tikėda­\nmasis atsiimti grobį, smarkiai \nužpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; ka­\ndangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, \no visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso \nbandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženk­\nlą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar dau­\ngiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku su­\ntramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo\nkraštą negalima buvo per- \nN io k o ja K u lm o kraš- \nkelti visos kariuomenės, to\ntą, k u r su m u ša m i \nžygio ėmėsi kunigaikščių pa­\nraginti ryžtingiausi ir nar­\nsiausi raiteliai.
t-002vidutinis

Maustas, Sudargas ir Masius puldinėjo atsitraukiančios kryžiuočių kariuomenės ariergardą, siekdami laimėti laiko lietuvių ir žemaičių pajėgoms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pagraudės žemę nusiaubė, ne-\nN io k o ja m a L ie tu v a ir\nsutikdamas\npasipriešinimo,\nŽ e m a itija\nMansfeldas,\nBrandenburgo\nkomtūras, tuo tarpu Maustas,\nSudargas ir Masius iš arti stebėjo, kaip žūva jų žmo­\nnės: jie negalėjo nei pristabdyti priešo, pasirodydami\nnetoli jo su kariuomene, nei su menkomis jėgomis sto­\nti į atvirą mūšį. Jie ėmė puldinėti atsitraukiančios ka­\nriuomenės ariergardą, matyt, norėdami įtraukti namo\nvykstantį priešą į nedidelius susirėmimus ir duoti lie­\ntuviams bei žemaičiams progą sutelkti jėgų tikrai ko­\nvai. Tačiau kryžiuočiai nesidavė gaišinami, jie kuo\nskubiausiai pasitraukė, išsivarydami grobį.
t-003vidutinis

Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo iš Prūsijos grįžtantį Kęstutį ir užpuolė jo kariuomenės ariergardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, ta­ čiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo gink­ luotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnir­ tingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palau­ žė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindeke- no numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.
t-004vidutinis

Lietuvių vadas užpuolė Prūsijos maršalo ariergardinę vorą, sumušė priešą ir atsiėmė grobį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Po to nuvedė\nkariuomenę\nprieš\nPrūsijos\nmaršalą, kuris, vėl nusiaubęs Žemaitiją, gabenosi gro­\nbį padalijęs kariuomenę dviem voromis. Iš pradžių\nužpuolęs ariergardinę vorą ir būrius, paliktus gurguo­\nlių apsaugai, jis sumušė priešą ir atsiėmė grobį; po\nto kuo skubiausiai patraukė su pergalę laimėjusiais\nkariais prieš patį kariuomenės branduolį. Tačiau kry­\nžiuočiai, sutrikę dėl ariergardo pralaimėjimo, skubiai\npasitraukė į Prūsiją išmetę pakelėse gausų grobį, truk­\ndantį bėgti.
t-005vidutinis

1301 m. lenkų būrys pasivijo besitraukiančius lietuvius ir, norėdamas atsiimti grobį, užpuolė jų ariergardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Greitosiomis sutelktas len­\nkų būrys pasivijo besitrau- \n1301 m e ta i \nkiančius lietuvius ir, tikėda­\nmasis atsiimti grobį, smarkiai \nužpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; ka­\ndangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, \no visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso \nbandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženk­\nlą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar dau­\ngiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku su­\ntramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo\nkraštą negalima buvo per- \nN io k o ja K u lm o kraš- \nkelti visos kariuomenės, to\ntą, k u r su m u ša m i \nžygio ėmėsi kunigaikščių pa­\nraginti ryžtingiausi ir nar­\nsiausi raiteliai.
t-006vidutinis

Kęstučiui traukiantis iš Prūsijos su grobiu, Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo jo karius ir užpuolė ariergardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, ta­ čiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo gink­ luotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnir­ tingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palau­ žė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindeke- no numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)64