Ariergardas – žygio ar atsitraukimo metu kariuomenės gale veikiantis dalinys, saugantis pagrindines pajėgas ir gurguolę nuo persekiotojų. 1301 m. lenkų būrys, pasivijęs besitraukiančius lietuvius, smarkiai jį puolė, tikėdamasis atsiimti grobį, tačiau susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais ir pasitraukė. Kitame žygyje Maustas, Sudargas ir Masius puldinėjo atsitraukiančios kryžiuočių kariuomenės ariergardą, mėgindami įtraukti priešą į mažesnius susirėmimus ir laimėti laiko lietuvių bei žemaičių pajėgoms sutelkti. Kęstučiui grįžtant iš Prūsijos su grobiu, Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo jo kariuomenę ir užpuolė ariergardą; kautynėse kunigaikštis buvo numestas nuo arklio ir narsiai kovėsi pėsčias. Kitu atveju lietuvių vadas smogė Prūsijos maršalo ariergardinei vorai, sumušė priešą bei atsiėmė grobį, o kryžiuočiai, sutrikę dėl pralaimėjimo, skubiai pasitraukė.
Greitosiomis sutelktas len kų būrys pasivijo besitrau- 1301 m e ta i kiančius lietuvius ir, tikėda masis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; ka dangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, o visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso bandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženk lą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar dau giau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku su tramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo kraštą negalima buvo per- N io k o ja K u lm o kraš- kelti visos kariuomenės, to tą, k u r su m u ša m i žygio ėmėsi kunigaikščių pa raginti ryžtingiausi ir nar siausi raiteliai.
Pagraudės žemę nusiaubė, neN io k o ja m a L ie tu v a ir sutikdamas pasipriešinimo, Ž e m a itija Mansfeldas, Brandenburgo komtūras, tuo tarpu Maustas, Sudargas ir Masius iš arti stebėjo, kaip žūva jų žmonės: jie negalėjo nei pristabdyti priešo, pasirodydami netoli jo su kariuomene, nei su menkomis jėgomis stoti į atvirą mūšį. Jie ėmė puldinėti atsitraukiančios kariuomenės ariergardą, matyt, norėdami įtraukti namo vykstantį priešą į nedidelius susirėmimus ir duoti lietuviams bei žemaičiams progą sutelkti jėgų tikrai kovai. Tačiau kryžiuočiai nesidavė gaišinami, jie kuo skubiausiai pasitraukė, išsivarydami grobį.
Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, tačiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo ginkluotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnirtingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palaužė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindekeno numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.
Po to nuvedė kariuomenę prieš Prūsijos maršalą, kuris, vėl nusiaubęs Žemaitiją, gabenosi grobį padalijęs kariuomenę dviem voromis. Iš pradžių užpuolęs ariergardinę vorą ir būrius, paliktus gurguolių apsaugai, jis sumušė priešą ir atsiėmė grobį; po to kuo skubiausiai patraukė su pergalę laimėjusiais kariais prieš patį kariuomenės branduolį. Tačiau kryžiuočiai, sutrikę dėl ariergardo pralaimėjimo, skubiai pasitraukė į Prūsiją išmetę pakelėse gausų grobį, trukdantį bėgti.
Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, tačiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo ginkluotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnirtingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palaužė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindekeno numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.
Greitosiomis sutelktas lenkų būrys pasivijo besitrau- 1301 m e ta i kiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; kadangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, o visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso bandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženklą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar daugiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku sutramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo kraštą negalima buvo perN io k o ja K u lm o kraškelti visos kariuomenės, to tą, k u r su m u ša m i žygio ėmėsi kunigaikščių paraginti ryžtingiausi ir narsiausi raiteliai.
Greitosiomis sutelktas lenkų būrys pasivijo besitrau- 1301 m e ta i kiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; kadangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, o visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso bandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženklą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar daugiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku sutramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo kraštą negalima buvo perN io k o ja K u lm o kraškelti visos kariuomenės, to tą, k u r su m u ša m i žygio ėmėsi kunigaikščių paraginti ryžtingiausi ir narsiausi raiteliai.