Sąvoka

ariergardas

6 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Ariergardas – žygio ar atsitraukimo metu kariuomenės gale veikiantis dalinys, saugantis pagrindines pajėgas ir gurguolę nuo persekiotojų. 1301 m. lenkų būrys, pasivijęs besitraukiančius lietuvius, smarkiai jį puolė, tikėdamasis atsiimti grobį, tačiau susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais ir pasitraukė. Kitame žygyje Maustas, Sudargas ir Masius puldinėjo atsitraukiančios kryžiuočių kariuomenės ariergardą, mėgindami įtraukti priešą į mažesnius susirėmimus ir laimėti laiko lietuvių bei žemaičių pajėgoms sutelkti. Kęstučiui grįžtant iš Prūsijos su grobiu, Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo jo kariuomenę ir užpuolė ariergardą; kautynėse kunigaikštis buvo numestas nuo arklio ir narsiai kovėsi pėsčias. Kitu atveju lietuvių vadas smogė Prūsijos maršalo ariergardinei vorai, sumušė priešą bei atsiėmė grobį, o kryžiuočiai, sutrikę dėl pralaimėjimo, skubiai pasitraukė.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Vartosena
  • Žodis vartojamas karo istorijos kontekste, kalbant apie atsitraukiančios kariuomenės ariergardą arba ariergardinę vorą, kurią užpuola priešininkas.
  • Albertas Vijūkas-Kojelavičius, „Lietuvos istorija“ (1989 m.); aprašomi 1301 m. įvykiai ir vėlesni Lietuvos bei Prūsijos kariuomenių susirėmimai.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Maustas, Sudargas ir Masius puldinėjo atsitraukiančios kryžiuočių kariuomenės ariergardą, siekdami laimėti laiko lietuvių ir žemaičių pajėgoms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pagraudės žemę nusiaubė, neN io k o ja m a L ie tu v a ir sutikdamas pasipriešinimo, Ž e m a itija Mansfeldas, Brandenburgo komtūras, tuo tarpu Maustas, Sudargas ir Masius iš arti stebėjo, kaip žūva jų žmonės: jie negalėjo nei pristabdyti priešo, pasirodydami netoli jo su kariuomene, nei su menkomis jėgomis stoti į atvirą mūšį. Jie ėmė puldinėti atsitraukiančios kariuomenės ariergardą, matyt, norėdami įtraukti namo vykstantį priešą į nedidelius susirėmimus ir duoti lietuviams bei žemaičiams progą sutelkti jėgų tikrai kovai. Tačiau kryžiuočiai nesidavė gaišinami, jie kuo skubiausiai pasitraukė, išsivarydami grobį.
t-003vidutinis

Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo iš Prūsijos grįžtantį Kęstutį ir užpuolė jo kariuomenės ariergardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, tačiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo ginkluotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnirtingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palaužė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindekeno numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.
t-004vidutinis

Lietuvių vadas užpuolė Prūsijos maršalo ariergardinę vorą, sumušė priešą ir atsiėmė grobį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Po to nuvedė kariuomenę prieš Prūsijos maršalą, kuris, vėl nusiaubęs Žemaitiją, gabenosi grobį padalijęs kariuomenę dviem voromis. Iš pradžių užpuolęs ariergardinę vorą ir būrius, paliktus gurguolių apsaugai, jis sumušė priešą ir atsiėmė grobį; po to kuo skubiausiai patraukė su pergalę laimėjusiais kariais prieš patį kariuomenės branduolį. Tačiau kryžiuočiai, sutrikę dėl ariergardo pralaimėjimo, skubiai pasitraukė į Prūsiją išmetę pakelėse gausų grobį, trukdantį bėgti.
t-006vidutinis

Kęstučiui traukiantis iš Prūsijos su grobiu, Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai pasivijo jo karius ir užpuolė ariergardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Galop nuvedė karius siaubti valdų to kryžiuočio, kuris neseniai mūšyje jį buvo numetęs nuo arklio; Kekerbergo vardu šaukiamą pilį užkariavo, apiplėšė ir sudegino kartu su paimtaisiais į nelaisvę kariais. Džiaugėsi Kęstutis, kad atsikeršijo, ir jau vedėsi iš Prūsijos karius, prisiplėšusius grobio, tačiau Bartenšteino ir Rastenburgo komtūrai, pasiviję traukiančius namo, iš visų jėgų užpuolė su savo ginkluotais būriais ariergardą. Ir vieni, ir kiti kovėsi įnirtingai, tačiau kunigaikštį ištikusi nelaimė galop palaužė lietuvius ir neleido laimėti. Vernerio fon Vindekeno numestas nuo arklio, Kęstutis (žuvus, beje, ir priešo žirgui) narsiai pėsčiomis grūmėsi su pėsčiu riteriu, tačiau, Nešavos komtūro sunkiai sužeistas, pateko į Bartenšteino komtūro rankas.
t-001vidutinis

1301 m. lenkų būrys pasivijo besitraukiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Greitosiomis sutelktas lenkų būrys pasivijo besitrau- 1301 m e ta i kiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; kadangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, o visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso bandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženklą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar daugiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku sutramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo kraštą negalima buvo perN io k o ja K u lm o kraškelti visos kariuomenės, to tą, k u r su m u ša m i žygio ėmėsi kunigaikščių paraginti ryžtingiausi ir narsiausi raiteliai.
t-005vidutinis

1301 m. lenkų būrys pasivijo besitraukiančius lietuvius ir, norėdamas atsiimti grobį, užpuolė jų ariergardą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Greitosiomis sutelktas lenkų būrys pasivijo besitrau- 1301 m e ta i kiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; kadangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, o visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso bandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženklą trauktis. Lengva sėkmė sužadino troškimą dar daugiau pasiplėšti, šį jausmą kareiviams visada sunku sutramdyti, o ypač po sėkmingo žygio. Kadangi į Kulmo kraštą negalima buvo perN io k o ja K u lm o kraškelti visos kariuomenės, to tą, k u r su m u ša m i žygio ėmėsi kunigaikščių paraginti ryžtingiausi ir narsiausi raiteliai.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—64