Reikš mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių. Iškil mingai užgesinta amžinoji ugnis, iškirstos šventos girios, su griauta Perkūno šventykla, ir būtent toje vietoje, vidur piliavietės, pradėta statyti Šv.
Visi Vilniaus gyventojai, dar pagonys, buvo pakrikštyti, o po apeigų žmonėms išdalyti balti lininiai marškiniai. Iškil mingai užgesinta amžinoji ugnis, iškirstos šventos girios, su griauta Perkūno šventykla, ir būtent toje vietoje, vidur pi- liavietės, pradėta statyti Šv. Stanislovo katedra8.
Reikš mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie kurios šliejosi pagonių vaidilų būstai. Tolėliau, toje vietoje, kur dabar stovi katedra, stūksojo negrabus dievo Perkūno stabas, pastatytas ant akmeninės pakylos.