Po Glinskio puolimo prieš Minską karalius pasiuntė į miestą penkis tūkstančius algininkų, didikų kariaunas ir karališkąsias vėliavas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 601
Tuo tarpu Glinskis su savo ir maskvėnų pulkais už\npuolė Minską, bet visos jo pastangos nuėjo perniek,\nnes bajorai grūmėsi labai ryžtingai, gindami žmonas\nbei vaikus, su kuriais buvo pasitraukę į miestą. Ga\nvęs šią žinią, karalius iš pradžių pasiuntė j Minską pen\nkis tūkstančius algininkų bei didikų kariaunas ir ka\nrališkąsias vėliavas, o netrukus ir pats skubiai patrau\nkė paskui išsiųstąją kariuomenę sutelkęs pašauktinių\nbajorų jėgas ir valstybės viduje įsikūrusių skitų bū\nrius. Glinskis, nutraukęs Minsko apgulą gal dėl sąžinės\npriekaištų, gal iš pagarbos karaliui, pirmiausia su savo\nkariais nužygiavo į Borisovą, o iš ten į Oršą, nedrįs\ndamas stoti į atvirą kovą veikiausiai dėl to, kad turė\njo per mažai karių.
Po Mengli Girėjaus įsiveržimo į Rusią iš žiemos stovyklų buvo skubiai iškviesti algininkai, o Lanckoronskiui pavesta atremti grėsmę valstybei.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 616
Kai žinia apie šį \nS k ita i su m u ša m i Ru- \nįsiveržimą pasiekė Krokuvą,\nšio je \nskubiai ten išsiuntė karaliaus\nbei didikų karius, turėjusius \nsulaikyti priešą. Be to, kuo greičiausiai iš žiemos sto\nvyklų iškvietė algininkus, o lenkų kariuomenės lauko \netmonui Lanckoronskiui įsakė atremti virš valstybės \npakibusią grėsmę. Skubiai žygiuodamas, jis pralenkė \ngandą apie savo karių artėjimą ir, netikėtai užtikęs \nkeliolika priešo vėliavų, plėšikaujančių po kaimus, \nnukovė septynis šimtus skitų.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Su šiais pagalbinin kais Mykolas privertė jam paklusti kunigaikščius Druč kius ir Mstislavlio kunigaikštį Mykolą Lengvenaitį, užėmė Gomelį, Kryčevą, Oršą bei apylinkes ir įkurdi no ten maskvėnų įgulas, užkariavo didelę Baltarusi jos, Seversko žemės ir Polesės dalį ir vėl patraukė į Slucką, manydamas, jog Anastazija nesipriešins palauž ta baimės ir gandų apie jo karių sėkmingus žygius. Iš arti patyręs, jog viskas klostosi visai kitaip, nei tikė josi, jis pasiuntė niokotojus net ligi pat Vilniaus, o pats su likusia kariuomene patraukė į Naugarduką. Toliau skverbtis nedrįso sužinojęs, jog atžygiuoja ka raliaus kariuomenė. Pasiun- P erein a į M a sk v o s tęs į Maskvos kunigaikštys- k u n ig a ik š ty s tę tę brolį Vosylių su visais globotiniais, jų žmonomis bei vaikais ir visomis brangenybėmis, pats, kurį metą už trukęs, nes rūpinosi pilių sustiprinimu, greitai pasivijo savuosius.